Daugėja atsisakančių Lietuvos pilietybės

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vien praėjusiais metais į Norvegiją emigravo 5 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš ten sugrįžo – 978. Dėl dabartinių įstatymų lietuviai, kuriems reikalinga Norvegijos pilietybė, turi atsisakyti Lietuvos pilietybės. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Norvegijoje Jono Paslausko, emigravę piliečiai renkasi skirtingus kelius, tačiau, ambasados duomenimis, praėjusiais metais gauta dvigubai daugiau pranešimų apie Norvegijos pilietybės įgijimą nei 2016 metais.

„Nebūtinai daug metų, praleistų užsienyje, lemia Lietuvos pilietybės netekimą. Yra skirtingų patirčių. Į ambasadą Lietuvos piliečiai kreipiasi pakeisti lietuvišką pasą. Nors jie ilgai gyvena Norvegijoje, šios šalies pilietybės nesirenka. Tačiau matome ir liūdną statistiką. Vien per 2016 metus ambasada gavo 112 pranešimų apie čia gyvenančių lietuvių Norvegijos pilietybės įgijimą, pernai tokių pranešimų buvo dvigubai daugiau – 246, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius – 23“, – aiškina J. Paslauskas.

Remiantis naujausiais Norvegijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, imigrantai sudaro 14 proc. visos Norvegijos populiacijos (746 700 imigrantų ir 170 000 gimusių Norvegijoje, imigrantų šeimose).

Lietuvių imigrantų grupė yra antra pagal dydį. Pirmojoje vietoje – lenkai, kurių Norvegijoje gyvena beveik 100 tūkst.

Atsiradus poreikiui, Norvegijos Vyriausybėje praėjusių metų pabaigoje buvo iškelta dvigubos pilietybės įteisinimo idėja, tačiau Lietuvos ambasados atstovai paaiškino, kodėl pokyčių nereikėtų tikėtis bent iki 2019 metų.

„Šiuo metu dvigubos pilietybės įteisinimo projektas yra Vyriausybėje ir derinamas su visuomene. Įvairios organizacijos, viešosios įstaigos gali teikti pasiūlymus ir pastabas Vyriausybės parengtam projektui. Vėliau projektas turi būti teikiamas Norvegijos Parlamentui. Jei Parlamentas pakeis įstatymą, kurį pasiūlė Vyriausybė, dviguba pilietybė bus leidžiama visiems, kurie nori tapti Norvegijos piliečiais. Norvegijos migracijos direktoratas skelbia, kad bet kokiu atveju naujos dvigubos pilietybės taisyklės nebus priimtos iki 2019 m.“

Žinoma, norėti gauti Norvegijos pilietybę neužtenka, yra tam tikri reikalavimai, kurie priklauso nuo kandidatų amžiaus, atvykimo į šalį laiko, šeimyninės padėties bei praleisto laiko Norvegijoje. Pilietybės gavimo procedūra ilgiau užtrunka teistiems ir turintiems baudų, o lengviausiai ją gauna vaikai, jei vienas iš tėvų turi Norvegijos pilietybę.

„Pavyzdžiui, kandidatui nuo 18 metų reikia būti nuolatiniu Norvegijos rezidentu, gyventi Norvegijoje septynerius metus per pastaruosius dešimt metų, o paskutinius trejus metus – gyventi šalyje pastoviai. Jei kandidatas yra gimęs Norvegijoje arba atvyko čia iki 18 metų, reikalingas trumpesnis gyvenamasis laikotarpis. Kiti reikalavimai – išklausyti norvegų kalbos kursai, norvegų ar samių kalbų mokėjimo įrodymas, išlaikytas žodinis norvegų testas ir socialinių tyrimų testas. Jei kandidatas buvo teistas ar turėjo baudų, Norvegijos pilietybės įgijimo procedūra užtrunka ilgiau. Paprasčiau yra vaikams. Automatiškai Norvegijos pilietybė suteikiama vaikui, jei gimimo metu vienas iš tėvų turi Norvegijos pilietybę“, – nurodo Lietuvos ambasadorius Norvegijoje.

Anot J. Paslausko, Norvegijos pilietybės neturėjimas gali užkirsti kelią norint įsidarbinti norimoje srityje, tačiau socialinės ir teisinės garantijos nuolat gyvenantiems šalyje žmonėms yra suteikiamos be pilietybės.

„Yra atvejų, kai neturint Norvegijos pilietybės negalima įsidarbinti tam tikrose darbo pozicijose, pavyzdžiui, susijusiose su Norvegijos karinėmis pajėgomis, policija ar atstovavimu sporte nacionalinėse Norvegijos komandose. Jeigu asmuo, nors ir nebūdamas Norvegijos piliečiu, šalyje gyvena ir dirba legaliai, tai jo socialinės ar teisinės garantijos nėra ribojamos“, – sako J. Paslauskas.

Ambasados atstovai primena, kad Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti migracijos departamentui arba teritorinei policijos įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Pirma lietuviška organizacija

Dalis emigravusių laikosi atokiau nuo tautiečių ir nebando užmegzti ryšių su jais, tačiau kiti buriasi į bendras veiklas. Oslo lietuvių bendruomenei vadovaujanti Lina Baltrukonienė pasakoja, kad bendruomenė įkurta dar 2001-aisiais ir buvo vienintelė lietuviška organizacija Norvegijoje. Po krizės imigracija į Norvegiją iš Lietuvos labai pagausėjo ir šiuo metu tokių lietuvių bendruomenių visoje Norvegijoje yra 15.

Pasak L. Baltrukonienės, Osle gyvenančių lietuvių problemos panašios į kitų emigrantų, gyvenančių didžiuosiuose užsienio šalių miestuose: brangūs būstai, sunku įsidarbinti ir užmegzti naujas pažintis su vietiniais, tačiau didžiausias barjeras išlieka sudėtinga norvegų kalba.

„Ko gero, labiau nei mažesniuose miestuose reikia rinktis kaimynystę. Kita vertus, provincijoje žmogus, ypač naujai atvykęs, yra labiau pastebimas, įdomus, greičiau įtraukiamas. Sostinėje yra daug didesnis kultūrinių renginių, socialinių paslaugų pasirinkimas, verslo plėtros galimybės ir parama, tačiau sunkiau susigaudyti, rasti tas galimybes ir pagalbą. Kalbant bendrai, didžiausias barjeras integruotis yra kalba. Nors beveik visi kalba angliškai, be norvegų kalbos kelias bus labai ribotas. Taip pat paminėsiu ir kultūrinius skirtumus – jie atrodo nedideli, bet yra ir daro didelę įtaką. Nepastebėti, neįvertinti gana stipriai kliudo integraciją“, – mano bendruomenės pirmininkė.

Lituanistinė mokykla Osle – bendruomenės branduolys

Netrukus po bendruomenės įkūrimo buvo atidaryta ir lituanistinė mokykla „Gintaras“. Anot Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkės, bendroms veikloms susiburiama ne tik dėl lietuvybės išsaugojimo, bet ir tam, kad vaikai išlaikytų kalbą bei kultūrą. Lituanistinėje mokykloje besimokančių vaikų tėveliai sudaro didelę bendruomenės veiklų dalyvių dalį.

„Yra nelabai seniai atvykusių, yra ir pragyvenusių dešimt ar daugiau metų. Sunku apibendrinti, nes statistikos nėra, tačiau juntame, kad atvykusieji su vaikais gana operatyviai susiranda lietuvišką mokyklą. Aktyviau įsijungia į veiklas gal po poros metų, kai praktiniai rūpesčiai jau sutvarkyti ir ieškoma savirealizacijos. Aktyvus bendravimas ir apsikeitimas informacija vyksta per socialinius tinklus“, – pasakoja L. Baltrukonienė.

Pritaria dvigubos pilietybės idėjai

Oslo lietuvių bendruomenė palaiko Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyvą, tačiau dvigubos pilietybės priėmimas Lietuvoje nieko nepakeistų, kol tokios galimybės nenumato ne tik Lietuvos, bet ir Norvegijos įstatymai.

„Norvegijoje dviguba pilietybė yra negalima. Taigi, lietuviams Norvegijoje dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje nieko nepakeistų, norint tapti Norvegijos piliečiais mums vis tiek tektų atsisakyti Lietuvos paso. Yra tikimybė, kad dabartinė dešiniųjų valdžia pakeis esamą tvarką, tačiau kol kas tai tik planai ir kalbos. Visgi, palaikome Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyvą ir pasisakome už prigimtinės pilietybės išlaikymą mums ir mūsų vaikams. Jei ir ne mums čia ir dabar, tai bent kitiems, kuriems tai leidžia gyvenamosios šalies įstatymai“, – teigia L. Baltrukonienė.

Asmeninė L. Baltrukonienės nuomonė sutampa su bendruomenės.

„Lietuvai jos vaikų nebus per daug. Net jei pasklidę po pasaulį, mes visi esame lietuviais gimę, ir jei norime jais būti, tai kodėl neturėtume jais likti ir teisiškai? Žinoma, tai visada asmeninis apsisprendimas, bet koks sprendimas yra gerbtinas. Lietuvos pilietybė neturėtų būti privilegija – tai yra teisė, kuri tiesiog neturėtų būti atimta vien todėl, kad gyvenime atsirado dar viena svarbi šalis.

Mano prašymas – nestumkite mūsų, net ir gyvendami ne Lietuvoje, galime būti naudingi savo šaliai, prisidėti prie kūrimo, pasidalinti kitur įgyta patirtimi. Kol kas šeimoje nesvarstome ir neplanuojame jokių pasikeitimų dėl pilietybės, tačiau jei taip nutiktų, labiausiai nenorėčiau būti priversta rinktis tarp Lietuvos ir Norvegijos. Tai būtų taip pat sunku, kaip atsakyti, ką labiau myli, tėtį ar mamą.“

Lietuvos šimtmetį švenčia ir Norvegijoje

Siekdami išlaikyti kalbą ir kultūrą, Lietuvių bendruomenė Osle organizuoja daug renginių, kuriuos įgyvendina bendradarbiaudami su kitomis organizacijomis, ambasada, Pasaulio lietuvių ir kitomis bendruomenėmis.

„Švenčiame kartu su Lietuva ir reaguojame į tai, kas vyksta tėvynėje. Kartu su „Čiurlionio namais“ surengėme M. K. Čiurlionio interaktyvius koncertus ir skaitymus vaikams ir suaugusiems. Kartu su ambasada kovą rengėme modernų kanklių ir birbynės koncertą nepriklausomybės atkūrimo proga. Su latvių bei estų bendruomenėmis švęsime Vasaros šventę, kurioje skamba trijų Baltijos šalių dainos ir šokiai, vėliau rudenį rodysime Baltijos šalių filmus Baltijos kino dienose. Stengiamės šių renginių metu patraukti norvegišką ir visą įvairiatautę Oslo publiką. Taip pat turime ir renginių tik lietuviams ir lietuvių kalba. Daug jų vyksta mokykloje, bendradarbiaujame su Oslo municipaline „Deichman“ biblioteka, pavyzdžiui, motinos dienos proga atvyks rašytojas Tomas Dirgėla ir skaitys vaikams. Taip įsiliejome į „Lietuva skaito“ programą. <...> Be jokios abejonės liepą giedosime tautinę giesmę, galime pasigirti, kad tai jau tradicija, susirenka nemažai žmonių nepaisydami nei blogo oro, nei to, kad liepa iš esmės yra labai ramus mėnuo, kai nieko nesurasi ir neprisikviesi.“