„Tai ką daryti? Gal paskaitinėti internete, o gal pasitikėti pažįstamų pasiekimais, juk kaimynė laikėsi „kopūstų dietos“ ir padėjo. Staiga prisimenama, kad bendradarbė ne kartą derino maisto produktus (nevalgė duonos su mėsa) ir jai pavyko, tačiau po kiek laiko grįžo kilogramai.
Pirma mintis: populiariosios dietos – angliavandenių mažinimas, baltymų dieta ar kopūstų dieta. Dietos nėra geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir jį išlaikyti. Populiariausios jų dažniausiai žada, kad numesite daug svorio per labai trumpą laiką, tereikia atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Taip, tai tiesa, kad atsisakius vieno ar kito maisto produkto pasieksime rezultatų. Tačiau, ar tai nepakenks mūsų sveikatai? Deja, kokia tai bus sveikatos kaina, mes net negalvojame...
Atsisakius tam tikrų maisto produktų, organizmas negauna visų reikalingų maisto medžiagų. Dažnu atveju, noras ir rezultato siekimas yra didesni nei mintys apie žalojantį poveikį sveikatai. Ne išimtis buvau ir aš, nusprendusi laikytis populiariųjų dietų. Nebuvau labai išsiskirianti iš kitų, tačiau troškau tobulo kūno ir „kankinau“ save įvairiausiomis dietomis.
Geriausiai man sekėsi laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos. Ši dieta populiari jau daug metų ir yra efektyvi greitam svorio sumažėjimui. Sumažinau angliavandenių kiekį savo racione, rinkausi maisto produktus su mažu glikeminiu indeksu. Valgiau daug riebalų alyvuogių, rapsų, linų sėmenų aliejaus, riebiųjų jūros žuvų ir daug baltymų (liesos mėsos, žuvies, ankštinių daržovių, riešutų). Sviesto, riebių pieno produktų vengiau, kadangi buvau girdėjusi, kad didelis sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimas padidina širdies ligų riziką. Atsisakiau miltinių patiekalų, košių iš grūdų ir netgi savo dievinamos juodos duonos. Savaitę buvau apribojusi angliavandenius tiek, kad beskaičiuodama surinkau vos 40 g angliavandenių iš daržovių, vaisių, jogurto. Nors žinojau, kad mažiausias angliavandenių kiekis per dieną yra 120 g. Toks mažiausias kiekis reikalingas mūsų organizmui be neigiamo poveikio sveikatai.
Kaip veikia mažai angliavandenių turinti dieta? Apribojus angliavandenių vartojimą, išsenka glikogeno ir susijungusio vandens atsargos, taigi svoris krenta ne dėl riebalų, o dėl skysčių netekimo. Glikogeno atsargų išsekimas lemia ketoacidozę, panašią į tą, kuri ištinka badavimo metu, tačiau energijos netekimas, inkstams šalinant ketoninius kūnus, sudaro ne daugiau kaip keletą kilo džaulių (kJ) per dieną. Cirkuliuojantys ketoniniai kūnai gali mažinti apetitą ir sukelti į badą panašią anoreksiją. Ketozinė būklė pasireiškia angliavandenių suvartojant mažiau 50 g.
Aš labai džiaugiausi dietos rezultatais, tačiau trumpiau, nei galėjau tikėtis. Kodėl?
Ši dieta padėjo man numesti ne vieną kilogramą ir galėtų būti rekomenduojama norintiems sumažinti svorį, tačiau po keleto mėnesių svoris sugrįžo, dietos poveikis buvo trumpalaikis... Mano svorio mažėjimą, laikantis mažo angliavandenių kiekio dietos, sukėlė maisto įvairovės apribojimas bei baltymų užtikrinamo didesnio sotumo derinys.
Kita, neigiama dietos pusė, yra tai, kad besilaikant dietos po savaitės pradėjo varginti vidurių užkietėjimas ir galvos skausmas. Anksčiau aš tuštindavausi kas rytą, reguliariai, po pusryčių, kuomet storosios žarnos motorika yra pati efektyviausia. Tačiau, vidurių užkietėjimo problemą galima buvo paaiškinti sumažėjusiu vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų kiekiu maisto racione. Pati kalta buvau.
Sunerimau, kai perskaičiau – jeigu tuštinamasi rečiau kaip tris kartus per savaitę, be to, jei tuštinimasis yra sunkus, išmatos – kietos konsistencijos, jau galima konstatuoti rimtą sveikatos sutrikimą. Aš tuštinausi į riešutą panašiais gabalėliais ir tik kartą ar du per savaitę. Pasirodo, kad vidurių užkietėjimo paplitimas tarp suaugusių asmenų siekia 20 proc., vadinasi, tokios sveikatos bėdos vargina kas penktą gyventoją ir dažniau skundžiasi moterys.
Teko ieškoti būdų, kaip išvengti vidurių užkietėjimo. Prisireikė net vaistų... Laimei, pavyko atrasti tokius, kurie pasižymi tik lokaliu, vietiniu poveikiu – skatina žarnyno peristaltiką ir minkština išmatas, prie jų nepriprantama. Užteko prieš miegą išgerti vos dešimt lašelių ir ryte vėl turėjau atstatytą tuštinimosi procesą, kaip ir prieš dietos laikymąsi. Juos visada turiu savo vaistinėlėje ir tebevartoju, kad nevargintų vidurių užkietėjimas. Apsidžiaugiau, kad radau net klinikinius tyrimus, kuriuose šių vaistų veikliosios medžiagos natrio pikosulfato efektyvumas patvirtintas – juo gydyti pacientai pajuto vaisto teigiamą poveikį – net 90 proc. palengvėjo tuštinimasis, suminkštėjo išmatų konsistencija, susireguliavo tuštinimosi dažnis.
Ir tai dar ne visos dietos pasekmės. Po pusės metų pajaučiau didžiulį saldumynų norą – tokia buvo organizmo reakcija į angliavandenių trūkumą. Yra organizmo ląstelių, kurios energiją geriausiai gauna būtent iš angliavandenių (pvz., smegenų ląstelės, kraujo eritrocitai, kai kurios plaučių ląstelės ir daugelis kitų). Kai jų trūksta, organizmas praneša alkio protrūkiais, sotumo jausmo nebuvimu, dideliu saldumynų noru ir negalėjimu sustoti pradėjus jų valgyti.
Tad nepaisant, kad dietų teorijos dygsta kaip grybai po lietaus ir daugeliu atvejų yra juokingos bei absurdiškos, bet mes susižavime ir pradedame jų laikytis, pamiršdami sveikos subalansuotos mitybos principus."
Nuoširdžiai, pasidalinusi patirtimi, Olivija
Komentuoja Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, dr. dietologė Rūta Petereit
Svarbiausia yra gebėjimas išlaikyti kūno svorį normos ribose, o ne kas pavasarį griebtis vis kitos populiariosios dietos. Nepaliaujamai galvojant apie kūno svorį, įvairias dietas, išsiugdomas neadekvatus savo kūno svorio vertinimas, sutrinka mitybos įpročiai, nuolat valgoma per mažai arba per daug. Taip įsisukame į užburtą ratą – valgoma per daug, vėliau laikomasi įvairių dietų, ir vėl valgoma, o svoris vis „šokinėja“ ir nepaliaujamai auga. Norint sumažinti kūno svorį, žmogus turi suvartoti mažiau kalorijų (mažiau valgyti maisto) negu organizmui reikia kasdieninėje veikloje. Yra daug populiariųjų dietų, tačiau tyrimai rodo, kad nėra mokslinio pagrindo pasirinkti vieną dietą ir atmesti kitas, jos visos nėra subalansuotos ir duoda tik trumpalaikį svorio netekimą, tačiau neužtikrina sumažinto svorio palaikymo. Sukurtos ir kuriamos įvairios dietos manipuliuoja pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) procentinėmis išraiškomis ar gramais ir kilokalorijų skaičiumi. Mitybos įpročių keitimas nesusiformuoja greitai, tai ilgalaikis procesas, kartais trunkantis net iki kelių metų. Tik mūsų teisingos pastangos mokantis visavertės subalansuotos mitybos ir mitybos įpročių pasikeitimas yra sėkmės raktas pasiekti ir išlaikyti savo trokštamą svorį. Svarbiausia nepamiršti, kad mūsų organizmui reikia visokio maisto, tik tam tikrais kiekiais.
