Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Nebuvau niekada (apie tai informuojamas – BNS). Buvo tokia pati informacija, kokią dabar VSD teikia viešai kasmet. Panašaus pobūdžio“, – BNS antradienį sakė 2006–2008 metais ministru pirmininku dirbęs G. Kirkilas.
Jis turėjo omenyje žvalgybos kiekvienais metais pristatoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kur daugiausia dėmesio skiriama geopolitinėms grėsmėms.
G. Kirkilui antrina 2008–2012 metais premjeru buvęs Andrius Kubilius.
„Kiek pamenu, gaudavau labai tokios apibendrintos informacijos ir joje kažko tokio naujo, ko nebūdavo žiniasklaidoje, retai kada būdavo“, – BNS teigė jis.
2012–2016 metų Vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius tvirtino, kad jam teikiama žvalgybos informacija buvo bendro pobūdžio, nors iš dalies apimdavo ir verslo poveikį.
„Taip, kaip dabar yra aprašyta, to tikrai nebuvo daroma. Buvo tik bendrai informuojama“, – BNS tvirtino A. Butkevičius.
VSD parlamentarams perduotame rašte rašoma, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai.
G. Kirkilas pats derino sporto kompleksą
G. Kirkilas sakė, kad „MG Baltic“ jo atžvilgiu buvo labai priešiškai nusiteikusi.
„Būtent šitas koncernas sudaužė „LEO LT“ projektą ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalą“, – teigė buvęs premjeras.
Vis dėlto jis tvirtina neskirstęs verslininkų į draugus ir priešus: „Kur reikia, padėjome, bet kitais atvejais jie buvo oponentai ir labai realūs“.
Šis politikas yra susijęs su mažiausiai vienu VSD pažymoje pateiktu pokalbiu su „MG Baltic“ vadovais. 2006 metų gegužę koncerno prezidentas Darius Mockus paklausė tuo metu krašto apsaugos ministru dirbusio G. Kirkilo, kodėl Finansų ministerija blokuoja daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo komplekso statybas Vilniuje.
G. Kirkilui atsakius, kad jis nežino, D. Mockus jam parašė: „Blogai teigti vieną elgtis atvirkščiai. Rimti į ateitį žvelgiantys taip nesielgia.“
Galiausiai tuometinis ministras žada „padirbėti“, kad kompleksas atsirastų.
Politikas sako bendravęs su „MG Baltic“ vadovu komplekso statybų klausimais, nes pats žaidžia tenisą ir pažįsta D. Mockų iš šios aplinkos.
„Visos verslo įmonės bando daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Jos konkuruoja tarpusavyje, ginčijasi, bet visa tai gali būti daroma ir teisiniais būdais“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Vis dėlto jis apgailestavo, kad buvimo ministru pirmininku metu tokio pobūdžio informacijos negaudavo. Politikas taip pat piktinosi, kad pažyma apie „MG Baltic“ poveikį yra neišsami.
„Čia daugybė aplinkybių yra nutylima, pavyzdžiui, asociacijų veikla. Tai nežinau, ką, dabar su tomis asociacijomis nebendraujama? Ką nors įrašęs, pririnkęs visokių atplaišėlių, visko gali prikurti, visokias nuotaikas sudėlioti. Manau, kad tai yra labai nerimta“, – sakė G. Kirkilas.
A. Kubilius būtų elgęsis kitaip
Šioms ministerijoms tada vadovavo Liberalų sąjūdžio arba Liberalų ir centro sąjungos ministrai.
Žvalgyba aprašo, kaip „MG Baltic“ įmonės laimėjo statybų konkursus „Lietuvos geležinkeliuose“, Sveikatos apsaugos ministerijoje. Koncerną taip pat domino universitetų pertvarka dėl galimybės nusipirkti aukštosioms mokykloms priklausančius pastatus.
A. Kubilius tvirtina apgailestaujantis, kad šios informacijos vadovavimo Vyriausybei metu neturėjo.
„Tu gali reaguoti tik į konkrečius dalykus, o kad eina kažkokios kalbos, apkalbos, tai būdamas atsakingose pareigose tu neturi, kaip reaguoti“, – sakė politikas.
„Man atrodo, kad tai nėra gerai ir atrodo gana keistai, kad informacija, kuri kažkur buvo turima, bet atsakingų asmenų politikoje nepasiekdavo“, – pridūrė jis.
Buvęs premjeras tvirtino daugiau spaudimo jutęs iš rusiškų bendrovių, nes jo vadovavimo metu daug dėmesio skirta energetinei nepriklausomybei. Tuo metu vietos verslo poveikis buvo epizodiškas.
„Bet kad būtų toks poveikis, kad jeigu ko nors nepadarysite, tai mes jus per televiziją sudorosime, tokio poveikio nebuvo“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Kartu matydavome, kad Seime tų įtakų buvo visokių ir mums neturint stiprios daugumos kartais nepavykdavo pasiekti tokių sprendimų, kokius norėjome įgyvendinti“, – kalbėjo parlamentaras.
A. Butkevičius sako patyręs spaudimą pats
„Niekada nebuvo tiesiai parašyta, kas įtakoja, bet daugiausiai tai buvo kalbama apie strateginius objektus, kaip Klaipėdos jūrų uostas dėl tam tikrų investuotojų ketinimų, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo privatizavimo, skaidant juos į atskiras bendroves“, – teigė A. Butkevičius.
Vis dėlto ekspremjeras patvirtino gavęs iš žvalgybos institucijų informacijos, kad „MG Baltic“ įmonės yra suinteresuotos tiesti kelią Vilnius–Utena.
Tai minima ir pirmadienį paviešintoje VSD pažymoje, tačiau A. Butkevičius tvirtino, kad žvalgyba niekada neaprašė poveikio priemonių ar paveikiamų asmenų taip konkrečiai.
Politikas sakė, kad „MG Baltic“ poveikio jam nepadarė, nors jis nuolat jautė koncerno spaudimą.
„Aš akivaizdžiai mačiau darant spaudimą man per tam tikras televizijos laidas ir kas gali paneigti, kad tai nebuvo užsakyta?“ – kalbėjo A. Butkevičius.
Jis teigė nuolatos bendravęs su verslo atstovais, tačiau daręs tai skaidriais ir etiškais būdais.
Vis dėlto politikas tvirtino tiksliai nežinojęs verslininkų poveikio jo vadovaujamos Vyriausybės ministrams ir teigė, kad žvalgybos informacija apie tai būtų pravertusi.
„Dabar susidaro toks vaizdas, kad apie tave renkama informacija ir po to ta informacija surinkta naudojama, kaip tave kompromituoti. Nu tai yra gėda“, – sakė Seimo narys.
„Manau, kad tarnybų užduotis yra apsaugoti valstybės vadovus, juos informuoti laiku ir jeigu jie į tai nereaguoja, tai tada reikia panaudoti visuomenės informavimo priemones, kurios yra skaudžiausias dalykas politikui“, – pridūrė jis.