– Pirmadienį paskelbta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, kuri buvo skirta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ten teigiama, kad koncernas „MG Baltic“, siekdamas sau naudos, neteisėtai bandė paveikti valstybės bei teisėsaugos institucijas ir politikus. Jums, kaip vienam iš valstybės vadovų, ši medžiaga turbūt nebuvo naujiena?
– Teisingai pasakėte – ši medžiaga skirta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ji skirta būtent jiems. Komitetas atlieka tyrimą, didelės apimties tyrimą. Birželio 1 d. turi būti pateiktas išvadų projektas. Tada bus galima iš tikrųjų remtis parlamentinio tyrimo išvadomis, komentuoti ir aiškinti.
Kol kas, deja, šalyje laikas nuo laiko taip pasitaiko – informacija, kuri nėra slapta, bet skirta konkrečiam adresatui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui) vėl gerokai anksčiau tapo diskusijų objektu, nei parengtos komiteto išvados.
– Kaip vertinti pažymoje konstatuojamą teiginį, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę ir politinę sistemą?
– Manau, kad Lietuvoje žmonės turi teisę sužinoti apskritai visa tai, kas vyko Lietuvoje per paskutinius porą dešimtmečių. Dėl to tas tyrimas komitete ir buvo pradėtas. Čia paminėta viena iš įmonių, bet, kiek man žinoma, turbūt bus ne viena.
Tikrai turiu, gaunu tą informaciją, kuri teikiama VSD atskiromis tematikomis, bet apie išvadas, kurios bus, tikrai negaliu net spėlioti. [...] tikėtina, kad visi trys valstybės vadovai – prezidentė, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas – bus išsamiai supažindinti su išvadomis.
Beje, esu linkęs pritarti, kad tos išvados būtų išslaptintos. Žmonės tikrai turi teisę žinoti, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta su mūsų politine sistema, kokie yra verslo interesai ir kaip tie interesai sprendžiami. Žmonės tai privalo žinoti.
– Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas užsiminė, kad, kai informacija bus paviešinta, ten gali būti ir daugiau verslo grupių. Ką apskritai galvojate apie verslo grupių įtaką politikams ir politikų sąsajas su verslu?
– Tai neišvengiama, bet tas neišvengiamumas turi būti labai aiškiai įvardytas. Verslas, natūralu, turi interesus, privalo juos turėti, tačiau viskas turi būti daroma vadovaujantis demokratinei valstybei priimtinais principais. Yra lobistai, galiausiai, yra interesų grupės, kurios atstovauja verslui. Verslo įmonės priklauso asociacijoms, su kuriomis mes susitinkame, bendraujame, turime darbo grupes. Tie procesai vyksta viešai, skaidriai ir aiškiai.
Blogai, kai tuos interesus bandoma įgyvendinti po stalu, po kilimu ar kitokiais būdais. Dar daugiau – kai bandoma nesąžiningai manipuliuoti politikais arba juos paveikti įvairiomis priemonėmis, t. y. finansinėmis, informacinėmis ir kitokiomis. Verslas, natūralu, visame pasaulyje privalo turėti interesus ir juos turi, tačiau tai sprendžiama visai kitokiais būdais.
[...] Tai, ką buvo galima paskaityti portaluose, tos pažymos dalis, tikrai daug kam yra naujienas. Turbūt didžiausia naujiena Lietuvos žmonėms. Politikai galbūt daugiau ar mažiau žinojo, nujautė. Kas dalyvavo, apie tai žinojo puikiai.
Dabar svarbiausia padaryti išvadas, o išvadose turėtų būti aiškios rekomendacijos, kas yra taisytina mūsų įstatymų leidybos prasme, kas yra taisytina specialiuose įstatymuose, kad ateityje tokių dalykų nebūtų.
Jeigu galvotume, kad tyrimas paviešintas, norint kažkam pakenkti, kažką sukompromituoti, tai būtų pati didžiausia klaida. Žmonės turi sužinoti, kas čia vyko, kaip tai daroma, kad labai dažnai, ką jie mato ekrane, yra viena, o kas vyksta už ekrano – visai kas kita. Jie tai turi suvokti.
Kartais žmonėms to kritinio mąstymo pritrūksta. Bet svarbiausias dalykas – padaryti taip, kad ateityje nebūtų galima naudotis nei įtaka, nei neskaidriais ryšiais, nei manipuliacijomis. Jeigu to pasieksime, tai ir tyrimo rezultatas bus pasiektas.
– LRT RADIJO klausytoja domisi, kodėl apie tokią padėti buvo tylima dešimtmetį? Anot jos, dabar tokia pati situacija susiklosčiusi su bendrove „Agrkoncernas“, tačiau taip pat veiksmų nėra imamasi.
– Dabar bandoma kalbėti apie kažkokias kitokias imperijas. Tai yra tiesiog nekorektiška, nes įmonė, kuri buvo paminėta, „Agrokoncernas“ nepirko politikų, nedarė įtakos politinėms sistemoms, neturėjo interesų vienoje ar kitoje srityje. Tokių duomenų bent jau man nėra žinoma. Šita įmonė, kaip ir visos kitos, šiai valdžiai vienodos. Jeigu tik bus intencijos ar kažkokie bandymai naudotis savo politine įtaka, vienareikšmiškai bus aiškus atsakymas.
Kodėl dešimtmetį apie tai nieko nebuvo? Yra kelios priežastys. Visų pirma – tų tarnybų pajėgumai. Turbūt galima ordiną, medalį kabinti buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Sauliui Urbanavičiui. Jo vadovaujama STT tapo modernia, veržlia, labai pajėgia ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucija. [...] Tai [žvalgybos informacija] yra tam tikras žinojimas, bet jį reikia pagrįsti įrodymais, surinkti tuos įrodymus.
Kalbant apie STT, jie galėjo realizuoti žvalgybos būdu VSD surinktą informaciją. Kitas dalykas, kam tų tarnybų vadovai turėjo teikti tokią informaciją? Tiems, kurie dalyvavo šiame voratinklyje?
– Klausytojos klausimas turbūt parodė, kad visuomenė dažnai televizijos ekrane mato viena ir neįsivaizduoja, kas vyksta gyvenime, todėl tas viešumas yra būtinas.
– Žinoma, viešumas yra būtinas. Esminis dalykas – kad žmonės galėtų patys matyti situaciją ir patys daryti išvadas.