Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad sutartį tikimasi pasirašyti antradienį.
Ministro teigimu, iš bendrosios, „generalinės“ sutarties „išplaukia“ dar šeši taikos susitarimai. Sutartys automatiškai neįsigalios - jas dar turės patvirtinti teismas. Teismo posėdis yra numatytas ketvirtadienį.
Ž. Vaičiūnas sakė, kad sutartis dar nėra vieša, tačiau turinį sutiko pakomentuoti.
„Yra keturi penki laimėjimai mums, kaip valstybei, ir vienas kompromisinis - „Danpower“ atžvilgiu. Pirma, „Danpower“ atsiėmė pretenzijas dėl Vilniaus kogeneracinės elektrinės - pagal šią sutartį nepretenduoja į skatinamąjį tarifą Vilniaus atveju. Antra, atsiimti visi teisminiai ieškiniai iš „Danpower“ pusės. Šiuo metu turime šešias civilines ir administracines bylas nacionaliniu mastu, dvi - tarptautiniu mastu, arbitražinė pretenzija dėl 35 mln. eurų, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas. Svarbu ir finansinė išraiška: taip pat „Danpower“ atsiima ir finansines pretenzijas. Buvome gavę ieškinius dėl Vilniaus ir Kauno projektų, abu buvo po 16 mln. eurų“, - vardijo ministras.
Taip pat, pasak Ž. Vaičiūno, vertinant bylinėjimosi visuose teismuose procesą, kuris būtų brangus ir užtruktų ilgai, jis kainuotų iki 5 mln. eurų.
Dar vienas pozityvus dalykas, anot ministro, tai, kad, skatinant elektromobilių plėtrą Lietuvoje, šiame susitarime pareikštas „Danpower“ ketinimas investuoti į įrangą ir padengti kaštus 100 elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvos teritorijoje.
Šių metų sausį teismas kitame ginče galutine ir neskundžiama nutartimi taip pat yra nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė Vokietijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.
Anot ministro, kadangi situacijos Kauno projekte ir Vilniuje buvo praktiškai identiškos, o Vilniaus atveju teismas nepalaikė ministerijos atstovaujamos pozicijos, buvo beveik akivaizdu, jog ir Kauno atveju nutartis būtų tokia pati.
Tad iš valstybės pusės padarytas minėtas kompromisas - atstatytas leidimas Kauno projekte. Ministro teigimu, tai buvo tinkamas momentas, kurį reikėjo išnaudoti, - taikos galimybė.
„Taip pasirodome kaip valstybė, kuri gerbia investuotojus. Šie leidimai buvo išduoti dar 2013 metais, 2015 metais sustabdyti, o vėliau - panaikinti. Manau, leidimo atstatymo nauda žymiai didesnė nei elektromobilių plėtra arba finansinė nauda, kurią skaičiuojame kaip sutaupymus. Tai reiškia, kad turime aiškią viziją, aiškią strategiją ir jos laikomės. Nesudarome kliūčių sąmoningai, o skatiname investuotojus ateiti į Lietuvą“, - kalbėjo ministras.
ELTA jau rašė, kad praėjusio trečiadienio posėdyje Ministrų Kabinetas taikos sutarčiai su „Danpower“ turėjo pastabų, todėl ministerija dalį sutarties punktų turėjo dar kartą persiderėti su Vokietijos „Danpower“.
2013 metais „Danpower“ jėgainė laimėjo 5 megavatų elektros skatinimo kvotų aukcioną. Tuomet valstybė bendrovei įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę. Tačiau vėliau šis tarifas panaikintas.
Pirmos instancijos teisme bendrovė ginčą pralaimėjo.
Investuotoja buvo pateikusi ieškinį dėl projektui sukeltų kliūčių žalos atlyginimo iš Energetikos ministerijos ir „Energijos skirstymo operatoriaus“. Skaičiuojama nuostolių suma - daugiau nei 16 mln. eurų.
Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.
100 proc. „Danpower“ akcijų valdo viena didžiausių Vokietijoje Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
