Tai penktadienį DELFI patvirtino Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
„Svarstėme šį klausimą. Tai yra šių dienų aktualija. Neturime jokių kerštingų minčių, nors esame ne kartą paminėti ponios prezidentės tekstuose (D. Grybauskaitės susirašinėjimuose su Eligijumi Masiuliu – DELFI). Bet pritariame jos reikalavimams laikytis aukštų moralinių standartų“, – sakė jis.
Pasak J. Oleko, skaitydami šią savaitę paviešintą prezidentės susirašinėjimą, socialdemokratai susidarė įspūdį, kad kelti aukšti moraliniai standartai „buvo taikomi tik kitiems, ir ne visada sau pačiai“.
„Manome, kad būtų tikslinga, kad būtų atsakyta į kylančius klausimus. Mums atrodo, kad susirašinėjimas nėra privataus pobūdžio. Tai nėra kokie nors meilės laiškai ar prisipažinimai. Tai yra politinės aktualijos“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
Jo teigimu, kai kurie korespondencijoje vartoti išsireiškimai „peržengia moralės ribas“. „Kažkada turėjome tekstus, kai žiniasklaida buvo vadinama purvasklaida. Dabar turime tekstus, kai žurnalistai vadinami „skalikais“. Tai turbūt visiems būtų geriau, jeigu į tuos klausimus atsakyta.
Jeigu bus tokia komisija sudaroma, nors mes nesame komisijų entuziastai Seime, daugiau norime kurti įstatymus, bet sprendimas yra, kad palaikysime“, – DELFI sakė J. Olekas.
Politiko teigimu, šis klausimas buvo aptartas „suvienytomis pastangomis“ partijoje. Klausiamas, ar tam pritarė ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, J. Olekas tai patvirtino.
„Esame taręsi tiek frakcijos formate, tiek partijos valdybos rėmuose“, – teigė jis.
Dar ketvirtadienį G. Paluckas feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame išreiškė skeptišką nuomonę dėl prezidentės laiškų „tyrinėjimo“.
„Ponui Karbauskiui įdomu, kas ir apie ką dar susirašinėjo su Prezidente. Ne šiaip įdomu, jis net norėtų tyrimą tuo reikalu „prasukt“, Seimo pašto serverius papurtyti. Teisė į asmens susirašinėjimo privatumą eina velniop, nes ponui įdomu. Teisinė valstybė verkia kamputyje. Valstietiškas totalitarizmas skleidžia žiedus“, – rašė G. Paluckas.
Klausiamas, ar apie paramą tyrimui yra informuoti valdantieji „valstiečiai“, J. Olekas sakė, kad ne.
„Mes nederiname pozicijų. Jei vyks tokia diskusija, tai diskutuosime. Bet jos dar nebuvo“, – pažymėjo frakcijos seniūnas.
Apie prezidentės veiklos tyrimą valdantieji prakalbo šią savaitę, „Lietuvos rytui“ paviešinus D. Grybauskaitės ir kaltinamuoju „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje tapusio buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio susirašinėjimą elektroniniais laiškais.
Kaip teigiama, 2014-2016 metais vykęs šių politikų susirašinėjimas, prezidentei siunčiant žinutes iš el. pašto tulpes@lrpk.lt, atskleidžia ne pačius gražiausius Lietuvos politinio gyvenimo užkulisius.
Paskelbtos laiškų ištraukos sudaro įspūdį, neva šalies vadovė prašė E. Masiulio „perduoti linkėjimus“ koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad šis „patrauktų savo skaliką“. Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie LNK televizijos žurnalistą Tomą Dapkų, kuris esą rinko duomenis apie prezidentės siūlytą trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.
Prezidentė teigia negalinti patvirtinti skelbiamo susirašinėjimo autentiškumo, nes laiškai neišliko Prezidentūros laikmenose.
Kaip trečiadienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, prezidentės ir E. Masiulio elektroniniuose laiškuose aptarinėjamos generalinio prokuroro skyrimo aplinkybės, linkėjimai D. Mockui galėtų tapti parlamentinio tyrimo objektu, ir apie tai bus diskutuojama valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis kalba, kad šiame kontekste gali būti pasidomėta ne tik prezidentės susirašinėjimu su E. Masiuliu, bet ir su kitais oficialiais asmenimis, siekiant pamatyti „visą vaizdą“. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį sakė, kad paviešintuose prezidentės laiškuose galima įžvelgti spaudimą žiniasklaidai bei kritikams, tačiau tai nėra pagrindas kalbėti apie apkaltą šalies vadovei.