Įmonių turtas – ir sportiniai automobiliai
Sostinės gatvėse pralekiantys prabangūs prestižiniai automobiliai – gerėjančio gyvenimo ženklas. Nieko keista, kad prie tokių automobilių vairo dažnai sėda įmonių vadovai, verslininkai. Tačiau ne visi automobilius perka iš gauto atlyginimo. Dalis įmonių vadovų gudrauja: už įmonės lėšas pirktus automobilius naudoja visai ne darbo tikslais.
„Jeigu jūs perkate automobilį įmonės sąskaita, jūs neišleidžiate nė vieno savo euro. Iš apmokestintų pajamų jūs nieko neišleidžiate, viską patiria įmonė. Yra eksploatavimo išlaidos: remontas, benzinas. Vadinasi, tas gyventojas, kuris perka per įmonę, (išlaidų, – red. past.) nepatiria. Tada iškart kyla klausimas: kam automobilis yra naudojamas? Jis turi būti susijęs su įmonės veikla. Jei aš esu vadovas, man reikia daug važinėti, atlikti savo pareigas įmonės reikalams. Visi vadovai turi tarnybinius automobilius. Jiems yra priskirta. Bet jei jis naudoja savo asmeniniams poreikiams, yra taisyklė, pagal kurią turi apskaičiuoti pajamas natūra“, – aiškina VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Iš įmonės lėšų pirktą automobilį galima naudoti ir nekomerciniais tikslais, pavyzdžiui, juo važinėti į darbą, iš darbo ar kitur. Tačiau tokiu atveju įmonė turėtų susimokėti papildomai.
„Kaip dažniausiai įmonės daro? Tiesiog skiria tarnybinį automobilį vadovui. Yra nurodomas kaip priedas prie jo skatinimo. Jeigu jis naudojamas kažkiek ir saviems poreikiams, yra paskaičiuojamos pajamos natūra. Dauguma susimoka 0,7 procento (per mėnesį, – red. past.) nuo rinkos vertės. Aišku, visokių atvejų nustatoma patikrinimų metu. Yra ir piktnaudžiavimo. Yra nustatoma, kad automobilių yra daugiau nei darbuotojų skaičius, yra nustatoma, kad prabangūs automobiliai įmonėje, o niekas jų nematė, nenaudojo. Esam tokių atvejų nustatę. Vienas naujesnių atvejų – tikrai prabangus automobilis, visos sąnaudos išimtos, naudojamas privatiems poreikiams. Virš 100 tūkstančių eurų buvo priskaičiuota (papildomai susimokėti, – red. past.)“, – pasakoja VMI atstovė.
„Info dienos“ gauti duomenys atskleidžia, kad prabangius prestižinius automobilius įmonės yra ypač pamėgusios. Gautame sąraše – šimtai įmonių, kurios yra įsigijusios prabangius miesto ar sportinius automobilius. Tai – ir „Porsche“, ir „Rolls Royce“, ir „Tesla“, ir kitų markių automobiliai.
„Regitros“ surinkta statistika atskleidžia, kiek įmonių pernai buvo įregistravusios prestižinius automobilius.
Pavyzdžiui, „Ferrari“ buvo 6 vienetai, „Rolls Royce“ – 4, „Maserati“ – 42, „Lamborghini“ – 3, „Bentley“ – 20.
Prabangius automobilius perka bankai, automobilių nuomos, pardavimo įmonės. Tačiau tarp tokių įmonių yra ir mažosios bendrijos, individualios įmonės, odontologijos kabinetai, advokatų kontoros. Yra ir ne pelno siekiančių organizacijų, nemokančių pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.
Neįgaliųjų asociacijos turtas – „Porsche“
„Būkime drauge“ – Kaune veikiantys neįgaliųjų savarankiško gyvenimo namai. Pelno ši nevyriausybinė organizacija nesiekia. Kaip ir kitos viešosios įstaigos, gali susirinkti pajamas iš gyventojų sunešamų 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio.
Viešosios įstaigos „Būkime drauge“ direktorius – lenktynininkas Saulius Butrimavičius. Aukojantieji neįgaliųjų asociacijai gal ir nežino, kad prisideda ir prie S. Butrimavičiaus aistros – automobilių sporto. Neįgaliųjų asociacijai priklauso net 6 automobiliai – tarp jų ir sportiniai, pavyzdžiui, „Porsche Panamera 4“. Tokiu automobiliu važinėjo ir garsusis krepšininkas Robertas Javtokas.
„Be abejo, jau vien tai, kad tai – „Porsche“, rodo, jog tai – prabangus automobilis“, – pažymi „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
„Porsche Panamera“ – ne kiekvieno lietuvio kišenei, tačiau neįgaliųjų asociacija juo pasigirti gali. Vis dėlto neįgaliųjų savarankiško gyvenimo namų kieme, Kaune, „Panamera 4“ nepamatysite. Neįgalieji vežiojami su paprastesniais.
„Sportinės (mašinos, – red. past.) yra paslėptos nuo visuomenės“, – juokiasi asociacijos vadovas.
Anot direktoriaus, sportinis „Porsche“ yra Garliavoje, todėl jo parodyti jis negali. Esą automobilis skirtas varžyboms.
Už automobilį direktorius tikina brangiai nemokėjęs – vos keliolika tūkstančių eurų.
„Taip, ten buvo tokia... „Porsche“, bet kaip pasakyt... tūkstančiui kilometrų. Labai brangus dalykas. Iš tikro, sakykime taip: dar nenusprendėm, kaip pasielgsime... Ji yra, jūs teisi, na, bet... daug kas yra“, – kalbėjo S. Butrimavičius.
Tačiau įvardyta kaina, 12 tūkstančių eurų, ekspertams kelią nuostabą. „Nelabai tikėtina. Pigiausi variantai prasideda nuo 30 tūkstančių eurų“, – sako M. Buzelis ir priduria, kad pigiausi būna gerokai padėvėti.
Kam neįgaliųjų asociacijai sportiniai automobiliai? S. Butrimavičius paaiškina, kad jo įkurta asociacija užsiima dviguba veikla: rūpinasi ne tik neįgaliaisiais, bet ir užsiima automobilių sportu. S. Butrimavičius pats pripažįsta, kad tai atrodo keistokai.
„Tai taip... Supraskime, kad viskas viename katile yra tik juridiškai, nes tai stoja po vienos įmonės vardu. O bendro katilo niekada ir nebus, nes mes negalime tų žmonių, kurie čia gyvena, bandyti mokinti važiuoti. Tai yra tiesiog nenormalu. Tai žmonės, kurie yra riboti, – kalbėjo asociacijos vadovas. – Jums keistai atrodo, visiems keistai atrodo. Kaip gali būti sportas ir neįgalieji?.. Tinka ir tas, ir tas. Man gaila ir tų žmonių, kurie pas mus gyvena, bet patinka ir sportas.“
Asociacijos vadovas tikina, kad vadovauja ir kitai viešajai įstaigai – automobilių sporto klubui „AG Racing“. Tiesa, šis klubas yra bankrutavęs. Todėl lenktynininkus S. Butrimavičius priglaudė po neįgaliųjų asociacijos stogu. Nevyriausybinė organizacijos vadovas tikina, kad yra dvi sąskaitos – neįgaliųjų reikalams ir sportinei veiklai. Tiesa, 2 proc. parama skiriama vienam ir tam pačiam juridiniam asmeniui.
Būrelių vadovas ir „Porsche“
Donatas Imbras – daugkartinis Lietuvos, Europos ir pasaulio vicečempionas, o kartu karate sporto klubo „Budora“ prezidentas. Klubas organizuoja karate būrelius vaikams mokyklose. Tai – taip pat ne pelno siekianti organizacija, kurią remia gyventojai, skirdami 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio. Prie būrelių išlaikymo prisideda ir valstybė bei savivaldybė.
Pavyzdžiui, sporto klubas šiemet gavo per 400 neformaliojo ugdymo krepšelių, t. y. 6000 eurų.
Šiemet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas skyrė D. Imbro klubui 20 tūkstančių eurų paramą tarptautinėms varžyboms. Dar 25 000 eurų skirti sporto salės įrengimui vienoje mokykloje.
„Automobilį naudoju asmeniniais ir darbiniais tikslais“, – sako jis. Treneris tikina, kad „Porsche“ pasirinko todėl, kad jis, nors ir naujas, buvo pigesnis nei „Volkswagen“. Be to, kadangi tenka daug keliauti į tarptautines varžybas, treneriui svarbiausia – saugumas.
„Anksčiau turėjome „Volkswagen“, tiesiog laiku akcija (pasitaikė, – red. past.). Aš suprantu, kad yra pavadinimas, ir yra kitas pavadinimas. Tačiau, laiku pirkdami, sumokėjome mažiau, negu pirktume „Volkswagen“. Kodėl važinėjame? Todėl, kad po užsienį važinėjame, todėl, kad būtų saugu“, – kalbėjo D. Imbras.
Tačiau M. Buzeliui „Porsche“ palyginimas su „VW Tuareg“ atrodo keistai: „Jeigu naujas, tai tikrai ne. Naujas negali būti pigesnis.“
Mokesčių inspektoriai prabangius automobilius perkančias įmones kartas nuo karto patikrina. Anksčiau įmonės už perkamus automobilius galėdavo susigrąžinti ir susimokėtą pridėtinės vertės mokestį, tačiau dėl piktnaudžiavimo ši lengvata panaikinta. Vis dėlto kitose šalyse įstatymai griežtesni.
„Pavyzdžiui, Danija, kur mokesčiai yra dideli. Ten siekiama, kad būtų kuo mažesnė atskirtis. Jei pelningos įmonės vadovas nusiperka, pavyzdžiui, „Ferrari“, jis negali atvažiuoti į darbą su juo. Jis atvykdamas parodytų nepagarbą darbuotojams. Būtų baudžiamas net baudomis“, – pasakoja M. Buzelis.
Beje, kai kurios prabangius automobilius įsigijusios įmonės turi po vieną ar kelis darbuotojus, o jų vidutiniai atlyginimai – tik vos didesni nei minimumas, t. y. 400 eurų.
Ministras: tai yra žemas lygis
S. Skvernelio Vyriausybė paskelbė kovą su šešėliu. „Info TV“ laidoje „Komentarai su Indre Makaraityte“ ūkio ministras Virginijus Sinkevičius situaciją komentuoja taip:
„Yra labai sudėtinga apibrėžti įstatymais, kodėl „Škoda“ gali būti įmonės automobiliu, o prabangus „Mercedes“ – ne. Kita problema, kurią matyčiau, kai yra ne pelno siekianti įmonė ir gauna savivaldybės paramą ir perka prabangų automobilį, čia jau reikia FNTT tyrimo. Tiek VMI, tiek FNTT. Tai akivaizdžiai pažeidimai.“
Ministras atkreipė dėmesį, kad, apklausų duomenimis, net 69 procentai gyventojų pasisakė, kad nepasitiki verslu. „Tai čia kamuoliukas į verslo daržą. Aš remiu verslą, bet visada sakau, kad turi turėti moralinį veidą. Jokiais būdais mes negalime įstatyme apibrėžti, kokios markės automobilius įmonės gali pirkti, kokios ne. Bet aš sakau: tai yra visuomenės moralinis veidas. Esant didelei socialinei atskirčiai valstybėje, kai įmonės vadovas leidžia sau prieš įmonės darbuotojus puikuotis prabangiu automobiliu, tai yra žemas lygis“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Įstatymo spragos, leidžiančios susigrąžinti PVM mokestį per įmonę pirktiems automobiliams, panaikintos prieš kelerius metus. Anot ministro, 2016 metais VMI atliko tyrimą ir nustatė, kad kas trečioje įmonėje, įsigijusioje prabangių automobilių, rasta vienokių ar kitokių pažeidimų.