Iš savo profesinės patirties J. Jurčiukonis išskyrė tris brakonierių grupes. Pasak specialisto, tai:
1. asocialūs, nuo svaigiųjų medžiagų priklausantys asmenys;
2. vietos „verslininkai“, nelegaliai sugautus laimikius vėliau parduodantys;
3. brakonieriaujantys tik iš smalsumo.
Tiesa, V. Graičiūnas užsiminė, kad didesnės baudos padėjo sumažinti brakonierių skaičių. Ypač sumažėjo trečiajai grupei priklausančių pažeidėjų, tačiau „etatiniai“ brakonieriai neapleido savo amato. Daugiausia žalos žuvų ištekliams jie padaro prieš didžiąsias šventes, nusitaikydami į vertingiausias žuvis – ungurius, lašišas, šlakius.
Be to, brakonierių vandens telkiniuose paliktos „dovanos“ – kelis metrus nusidriekiantys tinklai – kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos entuziastams. Kartais niekuo dėti žvejai, pamatę tinklą, suskumba jį ištraukti iš vandens, o tuo metu pasaloje budintys aplinkosaugininkai gali juos palaikyti pažeidėjais. „Mėgėjų žvejybos taisyklės įpareigoja žveją aptikus tinklą ar kitą įrankį nedelsiant informuoti aplinkosaugą. Tą galima padaryti paprasčiausiai paskambinus 112. Šiuo atveju asmuo gali patekti dvi situacijas. Tinklo traukimas yra pakankamai pavojingas, galima įsipainioti, iškristi iš valties, yra rizikuojama savo gyvybe. Kitas dalykas, <...> žmogus, norėdamas gero, traukdamas tinklą papuola į mūsų akiratį ir turės aiškintis, kad čia yra ne jo tinklas,“ – komentavo J. Jurčiukonis.
Daugiau apie tai, kaip tiriami brakonieriavimo atvejai ir kokiomis priemonėmis aplinkosaugininkai mėgina kovoti su žuvų išteklių niokotojais, žiūrėkite „KABLYS gyvai“ laidoje.
