Iš 2016 m. čia suskaičiuotų pusės tūkstančio romų šiandien tabore gyvena apie 260.
Taboro nykimas nėra atsitiktinis – jį lėmė savivaldybės, policijos ir kitų partnerių vykdoma intensyvi kvaišalų prekybos prevencija, socialinių darbuotojų priežiūra ir pagalba.
Narkotikų prekybos centru vadinamame tabore gyventi nenorinčioms šeimoms suteikiamas socialinis būstas, teikiamos kompensacijos būsto nuomai. Susirasti būstą nenoriai romams nuomojančioje rinkoje padeda socialiniai darbuotojai. Vien pernai šiomis pagalbos priemonėmis pasinaudojo pusšimtis šeimų.
Nematydami perspektyvos gyventi iš nelegalios prekybos, sparnus iš taboro sparčiai kelia ir šešėlinio verslo veikėjai. Dalis buvusių taboro gyventojų pasirenka emigracijos kelią – jauni romai nesunkiai pritampa ir randa darbo D. Britanijoje ir kitose šalyse.
Dėl periodiškų Vilniaus policijos pareigūnų reidų tabore, tapo sunkiau įsigyti kvaišalų. Priklausomiems asmenims siūlomas gydymas metadonu efektyviai mažina narkotikų paklausą. Mažiau pirkėjų – mažesnė ir prekyba. Iš 70-ties metadonu gydomų asmenų daugeliui ne tik pavyko nustoti važinėti į taborą kvaišalų – žmonės sugrįžta į darbus ar susiranda naujus, normalizuojasi santykiai šeimoje ir socialinėje aplinkoje.
Tabore tebegyvenančių šeimų vaikai geriau lanko mokyklas. Tabore dirbantys socialiniai darbuotojai padeda šeimoms laiku vaikus suruošti į mokyklas, į kurias paveža mokykliniai autobusai. Mokyklų socialiniai pedagogai praneša apie gerėjantį romų moksleivių pažangumą.
Miesto ūkio tarnybos kasmet iškerta ir išvalo taboro apylinkių brūzgynus. Šį mėnesį savivaldybės Saugaus miesto departamentas tabore ir jo prieigose įrengs naujas papildomas vaizdo stebėjimo kameras, leidžiančias efektyviai kontroliuoti narkotikų prekybą.
Šių ir kitų priemonių efektyvumą kas ketvirtį stebi ir vertina Vilniaus m. savivaldybės (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 m. programos priežiūros grupė, sudaryta iš specialistų, visuomenininkų ir romų aktyvistų.
Vien ši paprasta įvairių padalinių ir institucijų darbo koordinavimo priemonė mero R. Šimašiaus kadencijos metu leido pasiekti daug geresnių rezultatų nei kada nors anksčiau. Jei šios pastangos bus tęsiamos, Kirtimų taboras išnyks per artimiausius penkerius metus.
Tačiau šis kelias nebus lengvas – kad taborą galėtume pamiršti visiems laikams, dar turime nuveikti daug darbų.
Privalome tinkamai pasirūpinti į socialinį būstą įsikėlusiais romais, kad nesugrįžtų „seni blogi įpročiai“. Siūlome intensyvinti tokių šeimų priežiūrą ir pagalbą joms, socialinį būstą gaunančius asmenis įpareigojant įsidarbinti, priimti specialistų pagalbą, neužsiimti nusikalstama veikla, užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir pan.
Panašiai kaip narkomanų sėkmingam gydymui reikalinga socialinė integracija, pagalba būtina ir šeimoms, neretai prieš savo valią įtrauktoms į narkotikų prekybos tinklą.
Turime suprasti, kad kelis šimtmečius nelegaliai gyventi ir veikti priverstos romų bendruomenės prisitaikė išgyventi nuo „normalios visuomenės“ atsitverdamos nematoma apgavysčių ir gudravimo siena.
Socialiniams darbuotojams ne visada pavyksta perprasti tikruosius romų šeimų motyvus ir adekvačiai joms padėti. Tačiau kasdien tabore dirbantys policininkai, medikai ir kiti specialistai jau pramoko romų kalbos ir lengviau perkanda romų bendruomenės subtilumus.
Tik nuoširdus romų ir jiems padėti galinčių tarnybų tarpusavio pasitikėjimas ir realių permainų matavimas leis įveikti liūdną taboro šlovę, o romams tarp vilniečių gyventi kaip lygūs su lygiais.