Rimti NATO veiksmai siekiant cheminio ginklo uždraudimo, anot kandžių kai kurių darbuotojų pastabų, turėtų prasidėti nuo jos būstinėje veikiančios valgyklos uždarymo.
Patiekalai, kuriuos tenka rinktis čia dirbantiems aukšto rango pareigūnams, paprastai tariant, tiesiog pasibjaurėtini, bet, didžiam visų nusivylimui, lig šiol juos tiekusi įmonė „Aramark“ laimėjo konkursą aprūpinti maistu ir naują Aljanso būstinę, rašoma portale „Politico“.
„Tai tas pats, kas „Blackwater“, tik viešojo maitinimo pasaulyje“, – neslėpė pasipiktinimo vienas NATO pareigūnas, užsitikrinęs, kad tikrai nebus įvardytas ir net išreiškęs baimę diskutuoti šiuo klausimu. Paminėjęs privačią apsaugos įmonę, kurios darbuotojai ėmė šaudyti į civilius Irake (dabar pervadintą, anksčiau – „Blackwater Security Consulting“, nuo kurios šūvių 2007 metais žuvo 14, o sužeidimų patyrė 20 civilių gyventojų), jis pridūrė: „Mums gali baigtis mirtimi šiukšlių konteineryje.“
„O jiems gal galėtų baigtis Hagoje?“ – dar samprotavo pareigūnas, užsimindamas apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nagrinėjantį nusikaltimų žmogiškumui bylas.
Tas pats pareigūnas neužilgo buvo pastebėtas pietaujantis toje pačioje valgykloje, apie kurią taip tūžmingai atsiliepė. „Dėl maisto jungtis prie NATO tikrai neverta“, – tarstelėjo jis.
Salotoms, mišrainėms, užkandžiams, pagrindiniams patiekalams ir desertams, kuriais metų metus buvo aprūpinama karinio aljanso įstaiga, būdingas vienas bendras bruožas. Tai – bežinė, arba, taisyklingai sakant, smėlio, spalva.
Kad netektų kalbėti abstrakčiai, kaip pavyzdį, galima panagrinėti vienos konkrečios dienos valgiaraštį.
Pietums tądien buvo siūlomas kalakutienos šnicelis, todėl galima įtarti, kad lėkštėje puikuosis rustelėjęs pjausnys, skendintis nenustatomos sudėties rusvos spalvos padaže, o šalimais bus įkrėsta pora šaukštų pilkšvai gelsvo atspalvio gumuliuotos bulvių ir morkų košės.
Kitas pasirinkimas – lašiša su gruzdintomis bulvytėmis. Šis atsarginis variantas kol kas išsaugotas, nors NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo gimtojoje Norvegijoje toks patiekalas būtų palaikytas pasityčiojimu iš nacionalinės virtuvės.
Dar meniu įrašyti farširuoti pomidorai su neapolietišku padažu ir gruzdintomis bulvytėmis, gelsvai rusvos spalvos pica „Margarita“ ir portugališko stiliaus salotos su tunu.
Vadinamajame salotų bare buvo galima pasirinkti kuskuso, makaronų, bulvių, šviežių daržovių ir pupelių salotų. Jos visos – nuobodžios rusvai gelsvos spalvos.
Žinoma, valgykloje siūloma ir sriubų. Tradiciškai jos įvardijamos ne pagal sudėtį, o pagal spalvą. Valgiaraštyje, kurį pasirinkome apžvelgti, įrašyta geltona (daržovių sultinys) ir žalia (salierų sriuba). Jos, beje, gana populiarios, bet ne tiek dėl skonio, kiek dėl kainos: dubuo tekainuoja 35 centus – ko nors pigesnio galima nė neieškoti.
Ar naujame pastate siūloma kitokio maisto?
Matyt, nekeista, kad persikėlimas į naują NATO būstinę – 1,1 mlrd. eurų kainavusią švytinčią stiklo konstrukciją Leopoldo III bulvare Briuselyje – įžiebė viltį, jog bus pakeista ir lig tol maistą ir gėrimus valgyklai tiekusi įmonė.
Deja, taip jau nutiko, kad sutartis dėl aprūpinimo maistu buvo pasirašyta su „Aramark“ – ta pačia tarptautine maitinimo paslaugų įmone, sudarinėjusia valgiaraščius senajame pastate nuo pat 2004-ųjų.
Net kai kurie pareigūnai, tiesiogiai dirbę prie naujos būstinės statybos projektų, privačioje aplinkoje prasitarė tikėjęsi kitokio surengto konkurso rezultato. Tačiau tinkamų tiekėjų, ko gero, buvo ne tiek ir daug, mat NATO būstinė iškilo šalia atokaus prekybos centrų komplekso pakeliui į Briuselio oro uostą, o jos poreikiai, susiję su maistu, išties grandioziniai – juk kasdien čia atvyksta po 4 tūkst. darbuotojų ir svečių, be to, nuolat rengiami posėdžiai bei susitikimai, per kuriuos tiekiamos vaišės.
Šios aplinkybės tikrai galėjo tapti reikalavimus atitinkančių pretendentų ratą susiaurinusiais veiksniais.
Tiesą sakant, „Aramark“ teko rungtis su dviem konkurentais. Kiek atsiėjo koncesijos sutartis, NATO neatskleidžia, o „Aramark“ vadovybė, plačiai besigirianti darbu NATO būstinėje, visus klausimus peradresuoja Aljanso atstovams.
„Sutartis dėl maitinimo paslaugų tiekimo naujoje NATO būstinėje buvo pasirašyta po tarptautinio konkurso, paskelbto 2016 metų balandį, – sakė NATO atstovas spaudai. – Kvietimas teikti pasiūlymus buvo išplatintas per NATO verslo galimybių platformą. Reaguodamos į kvietimą, pasiūlymus pateikė trys įmonės. 2016 metų rugsėjį, atsižvelgiant į labiausiai reikalavimus atitinkančią paslaugų teikimo metodiką, buvo pasirašyta sutartis.“
Atstovas spaudai nepraleido progos paminėti, kad „Aramark“ yra viena iš lyderiaujančių bendrovių maitinimo paslaugų srityje.
Vienas aukštas pareigas einantis NATO pareigūnas, komentuodamas tokį konkurso rezultatą, pasiguodė bent tuo, kad sutartis sudaryta tik trejiems metams, ir tai galbūt bus veiksminga disciplinuojanti priemonė.
NATO būstinėje dirbantys tarnautojai ir diplomatai konstatavo, kad kol kas maistas naujose valgyklose yra beveik toks pat kaip ir senose, o štai kainos – išaugo.
Vienas Vokietijos atstovas atkreipė dėmesį, kad kepsnys su gruzdintomis bulvytėmis, už kurį anksčiau reikėdavo mokėti 5,95 euro, dabar kainuoja 8,95 euro, o 35 centus tekainavusi sriuba pabrango iki 70 centų. Tas pats pareigūnas išreiškė apgailestavimą, kad naujame pastate nėra kavos aparatų, kuriais naudojantis šio gėrimo būdavo galima gauti už 90 centų. „Puodelis kavos dabar kainuoja 2,50 euro“, – sakė jis.
Kai vienai iš Italijos atvykusiai politikei buvo pateiktas klausimas apie picą, teko stebėti gana kategorišką reakciją. „Ne ne ne, – atšovė ji. – Tai tiesiog nevalgoma.“
Vis dėlto vienas dalykas naujame pastate pakėlė čia dirbančiųjų ūpą. Tai – restoranų tinklo „Exki“ sumuštinių parduotuvė ir kavinių tinklo „Starbucks“ užkandinė. Nors tai franšizės sąlygomis su „Aramark“ bendradarbiaujančios įmonės, tačiau, turint omeny, kad aplinkui daugiau apskritai nebūtų galima rasti, kur pavalgyti, jų atsiradimas sukėlė šiokio tokio optimizmo. Juk norint gauti mėsainį iš greitojo maisto restorano „Quick“, tektų užtrukti bent 20 minučių, neskaitant laiko, kuris neišvengiamai būtų sugaištas pereinant patikros postus.
Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad Europos Sąjungos institucijos įkurtos mieste, todėl šalimais – begalė įvairių restoranų, nors jose, žinoma, veikia valgyklos, kuriose tiekiamas kokybiškas maistas. Taigi, NATO darbuotojai galėtų pagrįstai pavydėti skanių pietų.
„Maisto požiūriu, atsidūrėme tikroje dykumoje, – sakė vienas NATO pareigūnas. – Dar neteko girdėti, kad kas nors mieste su entuziazmu kalbėtų apie netoliese esančią „Exki“ užkandinę. Čia, deja, taip nutinka.“
Vieną ketvirtadienį, pareigūnams ruošiantis užsienio reikalų ministrų susitikimui, daugelis senosios būstinės valgyklos staliukų buvo užimti, ir kalakutienos šniceliai, atrodo, buvo perkami gana noriai.
Ant mikrobangų krosnelės, skirtos maistui pasišildyti, gulėjo atsiliepimų ir pasiūlymų knyga. Joje buvo galima rasti nuo 2015 metų ranka surašytų priekaištų, o kartais ir pagyrų.
„Mėsa, iš kurios pagamintas guliašas, ypač prastos kokybės!“ – išrėžė vieno įrašo autorius, žodį „prastos“ pabraukęs net triguba linija, o skliausteliuose dar pridūręs: „Žmonėms tai jau tikrai.“
Dar vienas kritikas prancūzų kalba įrašė, kad ispaniškos trintinės gaspačo buvo tiesiog neįmanoma valgyti.
O štai Mike‘u pasirašęs valgyklos klientas 2017 metų spalio 17 d. parašė, kad tądien siūlytas „vegetariškas patiekalas – pica su ožkos sūriu – buvo išties puikus!“
Vienas JAV jūrų pajėgose dirbantis pareigūnas, kaip ir kiti nepanoręs, kad būtų paviešinta jo tapatybė, kai tenka komentuoti karinius arba su maistu susijusius reikalus, valgyklos maistu buvo patenkintas. „Maistas iš tiesų labai geras“, – tarė jis.
O aukšto rango politikas, ne tik dirbantis NATO, bet ir dėstantis universitete, prasitarė, kad palyginti žemos kainos leidžia jam bent kartą per semestrą pavaišinti pietumis visus savo grupės studentus.
Taip pat NATO būstinėje dirbanti tarnautoja užsiminė, kad paprastai priešpiečius stengiasi atsinešti, o vietinėje valgykloje valgo tik kartais, bet niekada neišvengia nepageidautinų pasekmių. „Nuo to maisto man visada išpučia pilvą, – skundėsi ji, – be to, puikiausiai žinau, kad salotomis čia vadinamos vakarykštės arba užvakarykštės dienos atliekos.“
„Tai cheminio ginklo uždraudimo pažeidimas, kaip, beje, ir žmogaus teisių“, – pridūrė ji.