Tokiomis įžvalgomis apie rinkos padėtį ir jos perspektyvas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis penktadienį pasidalijo konferencijoje „NT užkulisiai. Nepatogi tiesa“.
„Lietuva yra penkta atviriausia pasaulio ekonomika, 85 proc. jos bendro vidaus produkto (BVP) sukuria eksportas. Aišku, jeigu kas baisaus atsitinka eksporto rinkose, jeigu yra geopolitinė įtampa, pasauliniai prekybos karai, tai greitai paliečia pramonę, dabar ir paslaugų sektorių, transportą turizmą. Tai labai greitai paveiktų gyventojų lūkesčius ir realią paklausą“, – aiškino ekonomistas.
Tiesa, šiuo metu, anot jo, apklausos rodo, kad dabar gyventojai ir verslas jaučiasi itin gerai ir situaciją vertina teigiamai – taip, kaip buvo tik prieš dešimtmetį.
Gerą gyventojų padėtį rodo ir gerokai išaugę gyventojų indėliai ir palyginti nuoseklus paimtų paskolų augimas.
„Vis daugiau Euro zonos valstybių ir vis didesnė dalis įvairių ekonomikos sektorių nurodo, kad pagrindinis jų plėtrą stabdantis veiksnys – darbuotojų trūkumas. Šis rodiklis irgi aukščiausias nuo praėjusio dešimtmečio pabaigos. Tai šiek tiek keista, nes tik praėjusiais metais pradėjo atsigauti Euro zonos ekonomika, nedarbas buvo didelis, buvo gana didelė imigracija – tiek pabėgėlių, tiek kitokia“, – aiškino N. Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomikai tai svarbu dėl to, kad trūkstant darbuotojų Europoje, jiems bus didinamas atlyginimas, o dėl išaugusių pajamų gali didėti infliacija. Tai savo ruožtu didins paskolų palūkanas – kreditai pabrangs ir mažiau gyventojų ims būsto paskolas.
Rinkos tikisi, kad palūkanų norma padidės palyginti nedaug ir 2020 m. pabaigoje sieks 0,5 proc. Tad daugelis galvoja, kad pinigai vis tiek bus palyginti pigūs.
Aišku, 1 proc. nesiekiančios palūkanos ir toliau esą bus palyginti nedidelės, nes iki krizės, buvusios prieš dešimtmetį, tarpbankinės palūkanos siekė 5 proc., o vidutinės būsto paskolos palūkanos buvo apie 6 proc.
„Žemos palūkanos išbalansavo finansų rinkas. Akcijų kainos pakilo į sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. NT kainos įvairiose valstybėse svyravo, bet nuo šio amžiaus pradžios daug valstybių patyrė didelį kainų išsipūtimą. Ji ypač išryškėjo pastarąjį dešimtmetį, kai NT tapo ta vieta, kurioje norisi „priparkuoti“ pinigus, nes valstybių obligacijų pelningumas visiškai menkas“, – aiškino ekonomistas ir prognozavo, kad didinamos palūkanos pamažu gali pristabdyti burbulų pūtimąsi.
Lietuvos gyventojai ir įmonės savo ir ūkio padėtį vertina optimistiškai, tai atsispindi ir augantis BVP. Be to, gyventojų indėliai per dešimtmetį išaugo nuo 6 mlrd. Eur iki 12 mlrd. Eur. Tuo pačiu metu finansiniai įsipareigojimai liko palyginti nedideli. Tai reiškia didesnį atsparumą išoriniams šokams ir galimybę pinigus išleisti ar daugiau skolintis.
„Apskritai Lietuvos gyventojų skolos ir pajamų santykis siekia gal 35 proc. T. y. vidutinė skola sudaro apie trečdalį vidutinių metinių pajamų. Estijoje šis rodiklis yra 80 proc. Euro zonos vidurkis yra arti 100 proc. o kai kuriose Europos valstybėse šis jis siekia ir 200 proc. Taigi Lietuviai vis dar labai mažai pasiskolinę. Apskritai tik kiek daugiau nei 15 proc. gyventojų turi įsiskolinimų“, – skaičiavo N. Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirmąjį šių metų ketvirtį NT sandorių skaičius Lietuvoje sumažėjo, rinkos aktyvumas atslūgęs, juntama stabilizacija tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, kur sandorių skaičius mažesnis dešimtadaliu.
„Kainų augimas lėtėja ir lėtės toliau. Mes prognozuojame, kad NT kainos, būsto kainos turėtų stabilizuotis šiame lygyje. Aišku, su sąlyga, kad nebus išplėstas NT mokestis (šiuo metu svarstomoje mokesčių reformoje siūloma apmokestinti kiekvieną antrą gyvenamąjį būstą, – aut past.).
NT mokestis galėtų visai neblogai sukrėsti NT rinką, net jeigu tai būtų susiję su antru būstu. Nemaža dalis prikėjų, tų, kurie perka investicijoms, turėtų iš naujo įvertinti savo planus, kokios grąžos galėtų tikėtis iš tokios investicijos“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, Lietuvos bankas pastaruoju metu kėlė klausimą, ar Lietuvos būsto rinka neperkais, ar kainų augimas nebuvo per daug spartus. Tačiau tačiau bendras kainų lygis yra palyginti nedidelis ir tik dėl to, pvz., Kaune skaičiuotas spartesnis kainų augimas. Dabartinis kainų lygis Kaune dar nepasiekė ikikrizinio lygio, o Vilniuje tik visai neseniai naujos statybos būsto kainos grįžo į buvusį piką.
„Taip, kainos sugrįžo, bet tada buvo akivaizdus burbulas, kainos buvo atitrūkę nuo galimybių labai smarkiai. Bet dabar to nėra, nes atlyginimai per tą laikotarpį užaugo 70 proc.“ – sakė ekonomistas.
