Kūrybą išstūmė problemos ir verslas
Miai paskambinau pamačiusi dar vieną jos vyro Nerijaus Antanavičiaus „žygdarbį“ ir antraštėse minimą jos vardą. Netrukus po vestuvių į dienos šviesą pradėjusios lįsti atlikėjos vyro skolos, nusižengimai ir nemalonumai su teisėsauga, tarsi savaime tapo ir jos. Kurį laiką neišgirdome ir nei vienos jos dainos ar naujo projekto. 2004 metais Lietuvos scenoje ryškiausia šviesa suspindusi dainininkė buvo ir viena produktyviausių atlikėjų, kurią dažnai galėjome išvysti televizijos projektuose, koncertuose, dalijančią interviu ar kuriančią naujus hitus. Tik ne pastaruosius metus. Šou pasaulyje jau kuris laikas sklandė kalbos, jog nuo visų atsiribojusi bei į problematišką verslą ir vyro problemas panirusi dainininkė pasitraukė. Vėliau paaiškėjus, jog pora skiriasi, ji atsitvėrė tylos siena.
Ir nors laikas nuo laiko pasirodydavo jos komentarai spaudoje, dabar mums susitikus antraisiais namais jai tapusioje atlikėjo Stano įrašų studijoje, kur sukurtas ne vienas hitu tapęs singlas ir panirta į kūrybines kančias rašant dainų žodžius, Mia prasitarė, jog tie komentarai tebuvo oficialios detalės, o tai, kas buvo slepiama po devyniais užraktais, laukė ilgo mūsų pokalbio.
„Žinai, anksčiau ir kurdavau geriausiai naktimis, o dabar nėra jokio skirtumo. Kai prieš dvi savaites jis išsikraustė, apniko toks jausmas, kad praėjo keletas dienų ir vėl galiu kurti. Tik reikėjo dvi dienas pailsėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Iki tol namuose buvo daug pykčio ir įtampos. Neįmanoma kurti tokioje aplinkoje. Dabar kasdien sau kažką niūniuoju ir, pavyzdžiui, pradėjusi lyginti drabužius, viską metu ir bėgu kurti, rašyti naujas dainas. Taip mano spintoje dar ilgai bus nemažai neišlygintų drabužių (juokiasi).
Man labai trūko kūrybos. Ir vyrui vis sakiau, kad norėčiau išsinuomoti patalpas ir turėti savo studiją. Neturėjau kampo namuose ar erdvės, kur galėčiau ramiai kurti, todėl vis užsidarydavau vonioje, bet ir ten ramybės nebuvo. Nuotrupų daug, bet nieko iki galo. Tai mane labai erzino“, – pasakojo ji.
Kūrybą iš Mios gyvenimo kuriam laikui išstūmė verslo planai, restoranas Druskininkuose ir vyro skolos. Šiandien ji pripažįsta, jog nerti į verslą, kuriame neturi jokios patirties, buvo naivu ir tarsi užprogramavo ją nesėkmei, tačiau tuomet ji nežinojo visų detalių, o kiek veiklą pristabdžiusi atlikėja išgirdo, kad restoranui reikia reklamos. Tad ji, norėdama padėti vyrui, turėjo jį pristatyti kaip savo svajonę. „Niekada nebuvau iš tų, kurie puikiai viską apskaičiuoja, suplanuoja. Mano verslas yra muzika. Tuo metu man labai reikėjo reklamos ir tam, kad ji brangiai nekainuotų, turėjau pasakyti, kad tai yra mano verslas. Tačiau už visa tai sumokėjau labai brangiai. Už tą sumą, kurią praradau, Vilniuje būčiau galėjusi įsigyti 2-3 kambarių butą.
Iš pradžių net nežinojau visos sumos, kurią praradau. Visada turėjau ne vieną banko sąskaitą ir nežinojau, kiek viso pinigų esu sutaupiusi. Tik norėjau, kad sūnus turėtų pagrindą po kojomis. Žinoma, ir skūpi niekada nebuvau: ir draugus pavaišindavau, dalydavausi mielai tuo, ką turiu, ir tėvams padėdavau. Ir mano sūnus visada gaudavo tiek pinigų, kiek turbūt retas vaikas gauna. Visada labai norėjau, kad jam netektų taip vargti, kaip kažkada vargau aš, kai dar būdama visai jauna pradėjau karjerą ir iš Skuodo krausčiausi į Vilnių. Tačiau didžiausią sumą kaupiau butui įsigyti. Maniau, kad tėvai vaikams turi kažką po savęs palikti ir tokia jau mūsų visuomenėje tradicija, kad tai turi būti nekilnojamas turtas“.
Lemties ženklas sename albume
Kartu su skolomis pasibaigusia meile pritilo ir Mios muzika. Nors pati dar vaikystėje nedrąsiai svajojo apie sceną, viename jos nuotraukų albume vis dar yra mokyklos šimtadienio plakatas, kuriame ji – dainininkė raudona suknele, o pradinėje mokykloje paprašyta parašyti, kaip gyvens ir kuo taps užaugusi, tuomet būsima scenos žvaigždė aiškiai išdėstė, jog turės sūnų, gyvens Vilniuje bei dainuos. Man pasiteiravus, ką pakeistų tame lapelyje, jei galėtų grįžti į praeitį, atlikėja šyptelėjo: „tik prirašyčiau, kad turėsiu gerą ir supratingą vyrą. Daugiau nieko nekeisčiau. Tas lapelis, kurį dabar savo albumuose saugo mama, man tapo lemtingu (šypsosi). Norėjau gražios šeimos ir vyro, o karjeros kelią mielai pakartočiau“.
Ji prisimena ir pirmąjį savo honorarą. Tai buvo dešimt rublių, kuriuos už talentingos anūkės dainas meiliai močiutės Vilyte vadinama Mia Kretingoje uždirbdavo užsilipusi ant taburetės ir užtraukdama mėgstamą jos dainą. Žinoma moteris juokiasi, jog nuo vaikystės ją mokė, kad dainuodama gali pasiekti viską, tad svarstyti, kuo taps, neteko. Tik įgimtą kuklumą ilgainiui pakeitė profesionali scena, kurią pirmąkart atrado įžengusi į vietos muzikos mokyklą.
Būdama paauglė ji pateko į aplinką, kurioje jautėsi tarsi žuvis vandenyje. Muzikos mokyklą lankė būrys tokių pat muzika gyvenančių vaikų. Apsvaigusi nuo laimės kurti ir mokytis muzikos Mia mokykloje grodavo pianinu iki 22 valandos. Ir nors vėliau tekdavo septynis kilometrus eiti pėsčiomis namo, būtų grojusi ir ilgiau, jei tik mokyklą užrakindavęs sargas dainingos mokinės neišprašytų.
Tačiau iki išsipildė svajonė dainuoti didžiojoje scenoje, Miai teko patirti pirmosios meilės išdavystę, itin artimo žmogaus netektį, skurdą siekiant savo svajonės ir būnant septyniolikos jau sūpuoti savo pirmagimį Matą. „Sūnaus tėvas mane įskaudino, nors jau seniai jam atleidau. Abu buvome jauni ir daug ko nesupratome, nemokėjome. Vis naiviai tikėjau, kad jis grįš. Puikiai prisimenu, kaip šventai tikėjau ir po darbo naktį važiuodama namo skambindavau jam ir prašydavau atvažiuoti. Buvo taip liūdna ir vieniša. Jis tik sakydavo, kad pagalvos. Jei man taip sakytų dabar ir elgtųsi kaip tuomet, viską suprasčiau iš karto, o tuomet šventai tikėjau.
Taip jau mano gyvenime nutiko, kad gimdžiau septyniolikos, o skyriausi devyniolikos. Tačiau su juo išsiskyrėme gražiai ir šiandien Matas turi gerą tėvą. Tik apie finansinę paramą kalbėti nenoriu“, – ilgesingai atsidūsta į praeities prisiminimus panirusi scenos atstovė.
Žymę palikusi netektis
Tuo metu visą širdgėlą ji išrašė, o eilės tapo dainomis, kurias tada dar slėpė storų sąsiuvinių lapai. „Tuo laikotarpiu dirbau administratore grožio salone ir visada sau mintyse kartojau, kad tai yra laikina. Kentėjau ten metus ir supratusi, kad ilgiau negaliu, išėjau ir pradėjau dirbti padavėja. Ir vėl laukiau, raminau save, kad jau tuoj tuoj, bet tas mano gyvenimas – kaip tikri amerikietiškieji kalneliai. Visada žinojau, kad dainuosiu ir niekada tuo neabejojau“, – prisiminė DELFI pašnekovė.
Tik kaip perkūnas iš giedro dangaus ją pasiekė žinia, jog mamos mamą, su kuria ji užaugo ir buvo itin artima, ištiko insultas. Palikusi nemėgstamą darbą, sūnų patikėjusi jo tėvui ir trumpam atidėjusi svajonę Mia išvyko jos slaugyti į Klaipėdą.
Mums besikalbant ji susigraudino prisiminusi ir paskutinį gimtadienį kartu. Vos sulaukusi dvidešimt trejų ji turėjo atsisveikinti su brangiu žmogumi. „Aš ją ir mama vadinau. Ji man buvo be galo svarbi, mylima ir mano sielos žmogus. Visada save kaltinu dėl to. Tikrai. Gyvenime daug klaidų padariau, bet gaila tik to, kad močiutė išėjo taip anksti. Kai būna sunku pagalvoju, kad norėčiau turėti ją šalia. Išgirsti patarimą, pamokymą ar tiesiog pabūti...Manau, kad ji man ne kartą būtų velnių išrašiusi ir dabar būtų anksčiau dar sakiusi, kad reikia skirtis, o ne kentėti. Labai save dėl to kaltinu. Vis galvoju, kad jei tuomet, kai turėdama dešimt litų gyvendavau ištisą savaitę, būčiau turėjusi tokias galimybes, kokias turiu dabar, ji dar būtų išgyvenusi“, – šluostydama ašaras pasakojo ji.
Vėliau močiutei ji parašė dainą „Hei, kur tu esi“, kuri atsidūrė ir pirmajame albume. Tačiau radijo stočių ši daina nepasiekė. Žodžius dainai parašiusi Mia nusprendė šį kūrinį pasilikti sau tarsi asmeninį prisiminimą, kuris neleidžia pamiršti geraširdės, mylinčios, mylimos ir gerbiamos moters pavyzdžiu jai tapusios močiutės. Dar ir dabar sunkiausiu gyvenimo laiku ji jaučia ją šalia tarsi angelą sargą, kuris palūžus padeda išsigelbėti. Kažkas nepaaiškinamas ją išgelbėjo ir sunkios avarijos metu, kai iš automobilio liko tik sukneždinto metalo krūva, ir skęstant vaikystėje, o dabar – išgyvenant asmeninę santykių dramą. Už šią apsaugą ji mintimis dėkoja mama vadintai močiutei ir aplankydama bažnyčią uždega žvakelę, taip nebylomis nusiųsdama jai linkėjimus.
Tiesa, nors vardan scenos jauna mama darė daug, karjera įsibėgėjo tik sudalyvavus „Universal Music Group“ organizuojamame konkurse „Fizz Superstar“, kuris vyko Estijos sostinėje Taline. „Gyvenome kartu su Jurga Šeduikyte, Rūta Ščiogoliovaite ir kitomis merginomis. Simona su Linu atvyko vėliau. Į šią atlikėjų bangą dar spėjo ir Mantas Jankavičius. Kai tik grįžau man paskambino iš „M1“ ir paprašė įdainuoti šaukinius, kurie skamba iki šiol. Vėliau sekė bendradarbiavimas su SEL ir Martynu Puchovičiumi. Taip pradėjau dainuoti grupėje „Dvylika“. Startavome su daina „Žalia dykuma“. Tarsi kokia grandininė reakcija prasidėjo ir mane pastebėjo leidybinė kompanija „Melodija“, kuri dirbo su „Skamp“, „Mango“, „Delfinais“, atlikėju Deiviu ir kitais. Visas tuometinis žvaigždynas buvo ten. Tada supratau, kad svajonė tikrai pildosi. Norėjosi įsyžnybti“.
Kaip reikšmingiausią karjeros šuolį ji prisimena 2004 metų balandžio 18 dieną 12 valandą, kai dainą „Kiekvienam“ transliavo visos radijo stotys. Mia net nuščiūva prisiminusi ir sako, kad buvo sunku patikėti, kad visa tai vyksta su ja. Raudonas kilimas, dizaineriai, fotosesijos, įrašų studijos... Viskas, apie ką ji tuomet dar tik svajojo, tapo realybe.
„Žinai kas buvo juokingiausia? Mano bendradarbiavimas su SEL prasidėjo kai mane išgirdęs paskambino Martynas Tyla ir pasakė, kad Egis (Egidijus Dragūnas, – aut.past.) nori įrašyti dainą „Tik“ su viena „Olialiaške“, bet ji nemoka dainuoti, todėl nori, kad vokalą įrašyčiau aš. Taip jau nutiko, kad man įrašius tą dainą, pradėjome bendradarbiauti ir net kartu vykti į turus. Net buvau pamiršusi, kad turiu ir solinę karjerą. Tačiau su Egiu buvome labai artimi draugai. Net Kūčias kartu švęsdavome, – prisiminė atlikėja, – Ir karjera tuomet įsibėgėjo. Ji man davė labai daug. Muzika ir yra mano stiprybė, nors daugelis sako, kad esu stipri moteris. Ne. Tiesiog kai sunku, aš skęstu muzikoje. Ir nemanau, kad atsiras toks vyras, kuris tai supras. Vyras, kuris būtų ne iš šou pasaulio, to tikrai niekada nesuvoks ir man galbūt geriau vienai. Tik su muzika“.
„Tarsi žeme vaikštantis aukso luitas"
Nesuprato ir N. Antanavičius, su kuriuo Mia susipažino jau būdama garsia atlikėja. Trejus metus trukusią santuoka ji vadina kalėjimu ir sako, kad vos susipažinus galvoje sukosi mintis, jog tokių gerų vyrų nebūna.
„Tuo metu tikrai nemačiau jokių ženklų, kad viskas gali blogai baigtis. Jis atrodė tarsi žeme vaikštantis aukso luitas. Buvo sunku patikėti, kad taip gerai būna. Pirmųjų pasimatymų metu jis man gėles dovanojo tokiais kiekiais, kad visų jų negalėdavau parsinešti pati ir tekdavo kviestis į pagalbą draugus. Tai buvo labai įdomus laikotarpis. Ir taip jis mane lepino pusmetį“, – santykių pradžią prisiminė ji.
Tuomet mylimasis Miai ne tik dovanojo gėles, bet ir kviesdavo vakarieniauti žvakių šviesoje, vaišino brangiu šampanu, o laiką kartu jie leisdavo aplink patyliukais rusenant žvakėms stebėdami miesto Katedrą pro „Kempinski“ viešbučio langus. Mano pašnekovė neslepia, jog jai patiko tokia greita santykiu eiga. Ji visuomet žinojo, kad meilę turi vainikuoti vestuvės, tad tarsi ir laukė dienos kai Nerijus pasipirš.
„Mūsų vestuvės turėjo būti gruodžio 26 dieną. Jis man pasipiršo po poros mėnesių, bet aš ir pati norėjau rimtų santykių. Tai dienai jau buvo ir vestuvinė suknelė siuvama. Tačiau šviesaus atminimo dizaineris Egidijus Sidaras taip ir mirė nespėjęs jos baigti.
Šiuose santykiuose buvo daug melo. Aš jam tapau visiškai alergiška. Scenoje galiu būti aktore, bet tik ne gyvenime. Noriu būti tik savimi, todėl geriau nutylėsiu nei meluosiu. Kai norėsiu verkti – verksiu, o kai norėsiu juoktis – tikrai juoksiuosi ir man gera, kad galiu būti tokia. Daug žmonių tuo tarpu nešioja kaukes.
Tik myliu visada vienodai stipriai, o kiekviena meilė yra skirtinga. Kiekvieną savo gyvenimo vyrą mylėjau tiek, kiek jis pats leido. Ir jei vienas žmogus sužeidžia, nepradedu nekęsti visų aplink. Myliu žmones, tačiau dabar turiu pabūti viena. Reikia užsigydyti žaizdas ir iki galo išgyventi visą šį skausmą“.
Sunkumai tapo pamoka ir sūnui
Negalėjau nepasiteirauti, kaip visa tai išgyveno ir ko išmoko jos septyniolikmetis sūnus. Žinoma moteris įsitikinusi, jog visi nemalonumai, kivirčai ir galiausiai atėjusios skyrybos tapo puikia pamoka Matui. Kaltės jausmą, kad visa tai matė ir jis, ji jau išgyveno, o galiausiai suprato, jog pamatyta mamos gyvenimo drama suteikė brandesnį požiūrį.
„Buvau jį išlepinusi. Atvirai sakau, kad sūnus nebesuprato tikrosios pinigų vertės. Net nebežinojo, kuo nori būti, nes suteikiau jam viską ir vis atkirsdavo, kad neturi ko siekti. Aš pasiekiau už jį. Ir kai visa tai nutiko bei praėjo kažkiek laiko, pagalvojau, kad jei to kaina yra mano sūnaus branda, tebunie. Nieko negaila. Jis niekada nebuvo blogas vaikas, bet nebegalvoja tik apie save. Pradėjome ir kitomis temomis kalbėtis, kurių anksčiau neliesdavome. Tapome labai artimi. Keistos būtybės yra žmonės. Taip sureikšminame pinigus, nors svarbiausia yra tarpusavio santykis, – atsiduso ji, – Nemažai žmonių ir dingo iš mano gyvenimo. Tačiau tikrai dar turiu tikrų draugų.
Kaip daug dirbtinumo tame mūsų šou pasaulyje. Kartu nusifotografuoti ant raudonojo kilimo nori daug kas, bet gyvenime lieka tik vienetai. Niekada nelaikiau savęs tiek žinoma, kad vien dėl to su manimi kas nors norėtų bendrauti. Buvo laikotarpis kai pati nuo visų atsiribojau ir tik susitvarkiusi su savimi grįžau“.
Prakalbus apie gyvenimiškas dramas ir jai juokais klijuojamą dramų karalienės titulą Mia juokiasi: „Gyvenau ramiai, monotoniškai, patogiai ir gerai. Tuomet prireikė dramos, kad kažkas supurtytų, todėl ir gavau tai, ko norėjau. Niekas gyvenime nevyksta be priežasties, o kūrybingam žmogui to tarsi reikia kūrybai. Tai taip papurto, kad sukuri kažką naujo ir tarsi pats pritrauki neigiamus dalykus, kurie sukrečia.
Galvojau apie tai, kad kai viskas tarsi sekėsi, tapo monotoniška ir pradėjo užknisti, mano gyvenime ir atsirado problemos. Tik po to supratau, kad viskas buvo per gerai. Buvau žiauriai išpindėjusi. Nuoširdžiai sakau, nes nežinojau, ko noriu.
Šiandien tokio žmogaus nebūčiau prisileidusi, bet tada buvau išlepusi dėl sėkmės ir pati pritraukiau problematiškus santykius. Kai viskas nutiko daug galvojau, iš kur visa tai mano gyvenime. Tačiau kiek gyvenimas sukrečia ir paliečia, kiek visko, apie ką daug kas net nežino. Pasilikime tai sekančiam mūsų interviu (šypsosi)“.
Naujas etapas prasideda be santykių
Dabar ji užtikrintai žino, ko nori iš gyvenimo ir kokia muzika artimiausiu metu nustebins savo klausytojus. Tokios Mios dar nematėme. Buvusi pop princese garsi atlikėja scenoje taps roko karaliene ir savo dienoraščiu tapusius kūrinius pavers dainomis. „Nekurdama jaučiausi tragiškai, todėl grįžtu su trenksmu“, – šypteli ji.
Tačiau naujai meilei dar reikia laiko. Pasak jos, daugiau vedybų gyvenime nebus, o apie naują žmogų nenori net pagalvoti. Širdis buvo pernelyg sužeista, todėl jai pagyti prireiks laiko, o kol kas jai širdį glosto sugrįžimas į įrašų studiją, dainuojantis ir muziką kuriantis sūnus bei septyni namuose išdaigas krečiantys šuneliai.
Alergiška gyvūnų kailiui Mia jau augino savo mylimą jorkšyrę Pradą kai Valentino dienos proga gavo dovanų dar vieną tos pačios veislės šuniuką. Šią veislę ji pasirinko taip pat ne atsitiktinai, nes tai viena iš nedaugelio veislių, kurių atstovus, dėl žmogaus plauką atitinkančios kailio struktūros, gali auginti ir alergiški žmonės. Tačiau prieš vežant augintinę sterilizuoti sužinojo, jog nepavyko apsaugoti nuo nėštumo, todėl dabar ieško atsakingų šeimininkų ir naujų namų penkiems mažyliams. Save šunų žmogumi vadinanti atlikėja sako, jog per šiuos keturis mėnesius itin priprato prie šunelių, todėl išsiskirti bus sunku, tačiau tiek augintinių yra per daug.
Ir nors buvo kilęs didelis skandalas, o apie šiuos šunelius pasisakė ir ne viena žinoma moteris, kuri įžeidė Mią, ji stebisi tik žmonių vertybėmis ir tuo, jog gyvūnus veisiantys žmonės vertina pinigus, o ne naują gyvybę.
Maloniais rūpesčiais gyvenančios atlikėjos neliūdina net ir tai, kad dabar tenka tvarkyti skyrybų reikalus ir vis dar skaityti antraštes, kur N. Antanavičius yra pristatomas kaip jos vyras. Mia tiki, kad blogi dalykai baigiasi, o po audros visada ateina giedra. Tik šįkart baltojo gyvenimo laikotarpio ji nesirengia paleisti iš rankų.
