Po pastarojo meto skandalų lavinos, įskaitant apdovanojimą „Echo“ pelniusio repo dueto atsainų požiūrį į nacių mirties stovyklų kalinius, kilo klausimų dėl Vokietijos sugebėjimo apsaugoti savo žydų bendruomenę praėjus septyniems dešimtmečiams po Holokausto.
Per naujausią bjaurų incidentą trečiadienį buvo užtemdytas mažytis, vos trijų dalyvių mitingas Berlyne prieš antisemitizmą: įpykę atsakomojo protesto dalyviai šaukė „teroristai“, spjaudė į trijulę ir atėmė jų turėtą Izraelio vėliavą, sakė organizatoriai.
Policija pranešė, kad renginys Noikelno rajone – sostinės imigrantų musulmonų bendruomenės širdyje – baigėsi pirma laiko, nes tris dalyvius perrėkė emocingi oponentai, ir trijulė baiminosi dėl savo saugumo.
Kitur Berlyne maždaug 2 tūkst. demonstrantų dalyvavo akcijoje „Berlynas nešioja kipą“, kurioje žydai ir ne žydai buvo su jarmulkomis, taip drauge pademonstruodami savo atsaką antisemitizmui.
Šio mitingo metu kalbėjęs Berlyno žydų bendruomenės pirmininkas Gideonas Joffe perspėjo, jog didėjanti grėsmė reiškia, kad jau „be penkių minučių vidurnaktis“ ir kad „turime būti atsargūs“.
Šalies Centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris pareikalavo „100 procentų pagarbos“ žydams, kaip ir musulmonams, homoseksualams bei „visų odos atspalvių“ žmonėms.
Aptalžyti diržu
Ankstesnę dieną J. Schusteris perspėjo, kad žydai, Berlyno gatvėse nešiojantys kipą ar Dovydo žvaigždę, gali prisišaukti pavojų.
Komentarai išprovokavo pasipiktinimą; nacių ieškantis Simono Wiesenthalio centras apkaltino valdžią nuviliant žydų tikėjimą Vokietijos demokratijoje.
Kanclerė Angela Merkel sekmadienį interviu Izraelio televizijai, be dešiniojo sparno ekstremistinių grupių antisemitizmo, pasmerkė „kitos formos antisemitizmo“ atsiradimą tarp pabėgėlių musulmonų.
Ji dar kartą patikino, kad žydų ir Izraelio valstybės saugumas yra tarp pagrindinių Vokietijos reikalų, dėl jos „amžinos atsakomybės“ už Holokaustą, kai naciai išžudė šešis milijonus Europos žydų.
Praėjusią savaitę vokiečius pribloškė 19-mečio sirų pabėgėlių išpuolis: jis madingame sostinės rajone užpuolė ir savo diržu ėmė mušti du jaunus vyrus su kipomis, šaukdamas „yahudi“ (arab. „žydas“).
Incidentą vienas iš užpultųjų nufilmavo, įrašas išplito socialiniuose tinkluose ir išprovokavo masinį pasibjaurėjimą.
Anksčiau šį mėnesį du reperiai sukėlė pasipiktinimą, laimėję muzikos apdovanojimą „Echo“. Jie pardavė daugiau kaip 200 tūkst. egzempliorių savo albumo, kuriame yra žodžiai, kad jų kūnai „ryškesni už Aušvico kalinių“.
Šalyje kilus skausmingiems debatams, „Echo“ organizatoriai trečiadienį paskelbė, kad panaikins apdovanojimą, nes nenori, kad jis būtų „laikomas platforma antisemitizmui, mizoginijai, homofobijai ar smurto reikšmės menkinimui“.
Po kelių minučių įrašų studija BMG paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su reperių Farido Bango ir Kollegah (Kolegos) duetu.
„Atminimo kultūra“
Prieš minėtą Berlyno mitingą turkų bendruomenės Vokietijoje pirmininkas Gokay Sofuoglu taip pat paragino nešioti kipą ir laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė, kad „jei nori sustabdyti islamofobiją, taip pat negali toleruoti antisemitizmo“.
Demonstracijos žydams paremti, kuriose dalyvavo šimtai žmonių, taip pat vyko Kelne, Potsdame, Magdeburge ir Erfurte, kur politikai, krikščionių ir žydų lyderiai užsidėjo kipas ir žygiavo prie pagrindinės vietos sinagogos.
Laikraščiai pasiūlė skaitytojams popierines kipos iškarpas.
Antisemitizmo klausimas yra itin opus Vokietijoje, kuri labai stengėsi išpirkti savo fašistinę praeitį ir kur politinė klasė labai didžiuojasi žydų bendruomenės, dabar turinčios apie 200 tūkst. narių, augimu.
Tačiau daug dėmesio sulaukę pastarųjų mėnesių incidentai pakurstė nuogąstavimus dėl galimo antisemitizmo atgijimo – ir kraštutinių dešiniųjų stovykloje, ir dėl didelio nuo 2015 metų atvykusių prieglobsčio prašytojų, daugiausia musulmonų, skaičiaus.
Kovo mėnesį Centrinė žydų taryba paragino mokyklas sekti patyčių religijos pagrindu incidentus, nes pasirodė pranešimų, kad vienoje Berlyno pradinėje mokykloje moksleiviai musulmonai galbūt puldinėjo vieną žydų mergaitę ir jai grasino.
Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri per visuotinius rinkimus rugsėjo mėnesį gavo beveik 13 proc. balsų, nevengė abejoti Vokietijos puoselėjama „atminimo kultūra“.
Partijos narys Bjoernas Hoecke pernai Berlyno Holokausto memorialą pavadino „gėdos paminklu“ ir sakė, kad Vokietija turėtų „180 laipsnių kampu“ nusigręžti nuo savo kaltės už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus.