Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. – nuo 42 iki 50. Klaipėdos apskrityje užregistruotų tokių nusikaltimų skaičius padidėjo penkis kartus, Šilutės rajone – keturis kartus, Mažeikių raj. – trigubai.
„Tvirtų skaičių negalime pateikti, nes yra ekonominis dėsnis - duomenys vėluoja. Statistiką gauname, kai įvykis įvykęs, praėję keli mėnesiai. Duomenis gausime, kai institucijos nuspręs, kad juos reikia paskelbti. Kol kas galime matyti ženklus, o juos jau matome. Bus įdomu stebėti, ar prognozės pasitvirtina“, - kalbėjo K. Kupšys.
Tokius ženklus, kad akcizinė politika veikia prastai ar net neveikia, o tampa pasišaipymo objektu visuomenėje, K. Kupšys iliustravo nuotraukomis iš nedidelių gyvenviečių parduotuvių, vadinamojo „samagono“ pardavėjų.
„Štai burnos skalavimo skystis atsiduria mažos parduotuvės lentynoje, kylant labai daug abejonių, kad tai pirmo būtinumo prekė ir ar jos reikalingos mažutėms parduotuvėms, kurios labai skaičiuoja lentynų kainas. Vėlgi, kita maža parduotuvė, nuo sostinės nutolusi 100 km, turi keturių skirtingų prekės ženklų odekolonus. Mažmeninei prekybai tai yra „stipru“. Socialiniame tinkle skelbimas su nuotrauka apie parduodamą „samagoną“, - vardijo K. Kupšys.
„Nenorime sakyti, kad dangus griūva, bet tai yra signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, - perspėjo K. Kupšys.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas teigė, kad dauguma tyrimų rodo, jog bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja. Tačiau yra dalykų, į kuriuos verta atsižvelgti, ypač akcizinėse prekėse.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pažymėjo, kad matoma, jog tendencijos yra neblogos - žmonių nuostatos ilgalaikėje tendencijoje gerėja.
„Tačiau išlikusi didelė tolerancija šešėliui. Jeigu žmogui smarkiai sumažėtų pajamos, daug kas imtųsi nelegalios veiklos. Panaši tendencija ir kitose srityse. Tad jeigu problemos alkoholio sektoriuje dar ir nėra, tai greitai gali būti. Jeigu žmonėms, kurie nors valdžios sprendimai nepriimtini, jų nuostatos gali greitai pasikeisti“, - sakė I. Zokas.
Pasak I. Zoko, tikėtina, kad per daug kartų visuomenės požiūris į alkoholį keisis. Tačiau kol kas ryškesnių skirtumų tarp kartų elgsenos dar nėra.
Apie nelegalios prekybos įtaką verslui kalbėjęs parduotuvėlę šalia Jurbarko turintis smulkusis verslininkas Vidas Šukys mano, kad didžiausią impulsą nelegalaus alkoholio prekybai suteikė nauji prekybos alkoholiu laiko ribojimai.
„Rinka kaip gyvas organizmas. Ji prisitaiko pagal nerašytas taisykles, o poreikio ir pasiūlos santykis išlieka“, - mano V. Šukys.
ELTA primena, kad šiemet prekybos alkoholiu laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais - nuo 10 iki 15 val. Alkoholį galima pirkti sulaukusiems 20 metų.