Pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje ataskaitą pristatęs Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas teigė, kad jei situacija nesikeis, visai netolimoje perspektyvoje, kai šeštą dešimtį gyvenantys asmenys pradės trauktis į užtarnautą poilsį, aktyvios darbo jėgos skaičius ims trauktis.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad artimiausius dešimt metų ypatingą dėmesį reikia skirti geresniam specialistų paklausos ir pasiūlos suderinimui, jeigu norime bent kiek amortizuoti blogėjančią situaciją.
Skatins lankstumą ir galimybę persikvalifikuoti
MOSTA organizuotoje diskusijoje įvardyta liūdna Lietuvos darbo rinkos senėjimo prognozė turi ir kitą pusę – tokio amžiaus žmonės sudaro ne tik ketvirtadalį dirbančiųjų, šio amžiaus grupės asmenų yra daugiausia ir tarp nerandančių darbo.
Viena iš galimybių mažinti tokio amžiaus grupės asmenų nedarbingumą – perkvalifikavimas.
Diskusijoje dalyvavusi Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė pabrėžė, kad šios grupės asmenų nedarbingumas susijęs ir su darbdavių požiūriu. Esą dauguma darbdavių ieško jaunų darbuotojų.
„Darbdaviai nuolat sako, kad trūksta darbo jėgos, todėl pradėjome galvoti, kaip spręsti šį klausimą, kalbėjo L. Valalytė. – Perkvalifikavimas yra svarbi dalis, bet ne visada jo reikia. Žmonės turi kai kurias kompetencijas, bet svarbu yra švietimas ir pokalbis su pačiais darbdaviais bei požiūrio dėl šios grupės asmenų įtraukimo keitimas.“
Anot L. Valalytės, šio amžiaus grupės asmenys, lyginant su gerokai jaunesniais darbuotojais, turi ir privalumų – tai lojalumas. „Labai dažnai kalbama, kad reikia jaunų žmonų, bet kai pradedame kalbėti ir ieškoti variantų, atsiranda darbdavių, kurie pradeda suvokti šios grupės privalumus. Tai lojalumas, jie nekeičia darbo vietos taip dažnai kaip jaunimas“, – kalbėjo Darbo biržos vadovė.
Kvalifikacijos keitimas – jau vykstantis procesas. „Pavyzdžiui, į IT specialistus dar 2015-2016 metais persikvalifikavo 1 proc., o pernai tokių buvo jau 3 proc.“, – teigiamą pokytį skaičiais įvardijo L. Valalytė.
Lietuva – ne išskirtinė
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad tokia senėjimo tendencija yra pastebima daugelyje šalių. „Mes ne išskirtiniai. Senėjimo tendencija yra globali. Gal dėl to, kad gerėja priežiūra, gerėja vaistų kokybė, žmonės ilgiau gyvena. Reiškia, reikia kažką sugalvoti, kad jie gyventų pilnavertį ir orų gyvenimą. Bet nebūtinai dirbti“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Diskusijoje dalyvavusi VDU Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė tikino, kad „nebebus taip, kad visa gyvenimą dirbsime vienoje vietoje“. Jos teigimu, pensinis amžius priklauso ir nuo specialybės, tad kai kuriems persikvalifikavimas tikėtinas gana jauname amžiuje.
„Baigusius karjerą policijoje, kariuomenėje reikia perkvalifikuoti. Jie buvo išmokę tik vieną darbą“, – kalbėjo M. Ališauskienė. Šie asmenys į pensiją išeina ganėtinai anksti – maždaug nuo 45-erių, tad diskusijos metu buvo įvardyti kaip „jauni pensininkai“.
Atskleidė darbo rinkos trūkumus
MOSTA ataskaitoje rašoma, kad ieškančių nekvalifikuoto darbo yra dvigubai daugiau nei laisvų tokių darbo vietų. Anot G. Jakšto, nekvalifikuoto darbo vietas dažnai užima ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys.
„Iš kitos pusės, net ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys dažnai neranda darbo pagal specialybę dėl nenoro būti mobiliais šalies viduje“, – sakė L. Valalytė.
L. Valalytė taip pat įvardijo, kad dažnai į Darbo biržą ateinantys asmenys nori tobulėti tokiose srityse, kurios nėra paklausios, tad profesionalų darbas – juos nukreipti tinkama linkme.
Tad kokių profesijų atstovų trūksta labiausiai? L. Valalytė vardija: gydytojų, mokytojų, IT specialistų, elektrotechnikų, elektros įrenginių montuotojų ir panašiai. „Mokytojų trūkumas įžvelgiamas regionuose. Tai pavyzdys, kaip darbo rinkoje atsispindi mobilumo šalies viduje nebuvimas“, – įsitikinusi L. Valalytė.
