Gilias tradicijas turintis sakurų žiedų stebėjimo festivalis Japonijoje vadinamas „Hanami" (japonų k. tai reiškia gėlių stebėjimą). Naktiniam žiedų stebėjimui japonai taip pat turi specialų pavadinimą – „Yozakura" (jap. „Naktinė sakura").
Šiuo vardu pavadinta šventė pirmą kartą rengiama ir Vilniuje. Tačiau čia lankytojus pasitiks ne tik japoniška gamtos estetika. Apšvietimo dizainerė, šviesų instaliacijų kūrėja Rūta Palionytė kartu su Užupio meno inkubatoriumi pristatys specialiai šiam renginiui sukurtą meninį apšvietimą, kuris pražydusius medžius ir kitą Vingio parko augaliją bei viso vakaro atmosferą nušvies naujomis spalvomis.
Po metų šimtmetį švęsiančio VU Botanikos sodo teritorija siejama su farmacijos mokslų pradžia – čia jėzuitų auginamos vaistažolės buvo plačiai naudojamos vaistams gaminti. Vėliau Vingio rūmus išgarsino L. Tolstojaus romane „Karas ir taika" aprašytas pokylis. 1919 m. buvusioje dvarvietėje įsteigtas Vilniaus botanikos sodas. Šiandien tai yra vieta, kur susipina dabartis, istorinis bei kultūrinis paveldas.
Idėja sukurti meninę instaliaciją tarp sakurų žiedų Rūtai kilo po įprasto pasivaikščiojimo VU Botanikos sode Vingio parke. „VU botanikams papasakojus apie čia auginamas sakuras, prisiminiau seną japonų tradiciją susiburti prie šių labai trumpą laiką žydinčių medžių, tokiu būdu sujungiant ilgametę tradiciją ir akimirkos trapumą. Taip gimė mintis, kad mūsų botanikos sodo istorinė ir kultūrinė atmintis labai tinka Yozakuros idėjai. Skirtingas kultūrinis kontekstas suteikia jai įvairialypumo, o šviesa tampa labai palankia medija šiems skirtumams bei sąlyčiui išryškinti", – sako Rūta.
Apšvietimo meno gerbėjams Rūta Palionytė jau pažįstama kaip tęstinio šviesos instaliacijos projekto „Reflexio" Sapiegų rūmuose Vilniuje ir kitose Baltijos šalyse kūrėja, kitų meninio apšvietimo projektų autorė, skelbiama pranešime spaudai.
Dar vienu ryškiu renginio akcentu taps tarpdisciplininės menininkės, choreografės ir atlikėjos, butō šokio teatro Vilniuje įkūrėjos Sakurako perfomansas. Tradicinių Japonijos kovos menų ir butō šokio meno paslapių Sakurako sėmėsi iš daugybės meistrų Japonijoje bei Europoje, jos pasirodymai itin palankiai vertinami tarptautinėse scenose – nuo Amsterdamo iki Tokijo. Jų autorė Sakurako abejingų žada nepalikti ir vilniečių – „Yozakuros" renginiui ji kuria naują solo pasirodymą, kuriame, susipinant Noh teatro ir butō šokio elementams, atsiskleis trumpalaikio sakurų žydėjimo įkvėptos istorijos – apie gimimą ir mirtį, trapią egzistenciją čia ir dabar. Pirmoje dalyje žiūrovai išvys reinkarnaciją išgyvenančią sielą – moterį vaiduoklį, antroje išgyvens geišos ir samurajaus neįmanomos meilės tragediją.
Šokio idėjai išpildyti Sakurako dažnai pasitelkia butō filosofiją. Japonijoje gimusi butō choreografija moko intuityviai atrasti autentiškus judesius, gestus bei įvaizdžius, transformuoti savo kūną bei sąmonę taip, kad vidinis dvasinis peizažas visapusiškai atsiskleistų čia ir dabar. Butō filosofijoje nėra skirstymo į grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį. Todėl ir šokyje bandoma pažvelgti ne tik į baltąją, bet ir tamsiąją savo pusę. Gvildenamos seksualumo, smurto ir mirties temos, o judesyje be grakščios plastikos gali būti ir nekanonine estetika pasireikškiantys judesiai, grotesko elementai.
