Po praėjusios savaitės JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atakų prieš Sirijos cheminių ginklų saugyklas Rusija pažadėjo aprūpinti Siriją naujomis, pažangiomis raketomis.
Maskva tikino, kad minėtos atakos turės pasekmių.
Tačiau vieninteliai konkretūs veiksmai, kuriuos įvardijo Rusija, yra prezidento Basharo al Assado aprūpinimas geresne oro gynybos ginkluote, skelbia news.com.au.
Gali būti, kad pristatymo procesas jau vyksta.
Nepatvirtinti pranešimai rodo, kad Rusijos karinio jūrų laivyno bazėje Sirijos Tartuso mieste prisišvartavo krovininiai laivai.
Tai nėra neįprastas įvykis.
Tačiau keista tai, kad krovinys, anot Sirijos režimą remiančių šaltinių, iškraunamas slapta: jį dengia dūmų ir aerozolio dujų uždanga, turinti apsaugoti nuo smalsių akių, palydovų ir bepiločių skraidyklių jutiklių.
Ką atgabeno šie laivai, nežinoma. Laivų maršrutą sekė kariuomenės analitikai ir stebėtojai, matę, kaip pastarosiomis dienomis jie atplaukė iš Juodosios jūros ir pro Bosforo sąsiaurį pateko į Viduržemio jūrą.
Tačiau daug kas spėlioja, kad jie galėjo atgabenti pažangius priešlėktuvinės gynybos kompleksus S-300, radarus ir sunkiąsias transporto priemones. Tokia ginkluotės sistema, nors ir atsiliekanti viena karta nuo pačių pažangiausių Rusijos ginklų, gali smarkiai padidinti Sirijos galimybes numušti Vakarų (ir Izraelio) raketas bei karinius orlaivius.
Jei šios spėlionės pasitvirtins, tai bus dar vienas eskalacijos žingsnis šią Artimųjų Rytų šalį krečiančiame konflikte.
Pranešimai rodo, kad Rusija jau yra pardavusi raketų S-300 Iranui. Standartinis blokas gali paleisti iki šešių valdomų raketų, galinčių iki taikinio skristi 200 km.
Praėjusį mėnesį Sirija jau panaudojo kur kas senesnę, bet pastaruoju metu atnaujintą Rusijos raketų sistemą, kai apgadino Izraelio naikintuvą F-16, dalyvavusį antskrydyje virš jos teritorijos.
Izraelio žiniasklaida citavo analitikus ir buvusius gynybos pareigūnus teigusius, kad Sirijos turimoms raketoms S-300 gali būti tik vienas atsakas – jas susprogdinti.
Toks veiksmas dar labiau paaštrintų septynerius metus trunkantį pilietinį karą ir išplėstų konfliktą į kaimynines šalis, įskaitant Rusiją bei Jungtines Valstijas.
Vasario mėnesį buvo pranešta, kad žuvo ar buvo sužeista iki 200 samdomų Rusijos kovotojų, kai JAV pajėgos surengė kontrataką, kad apgintų savo karių, sukilėlių ir kurdų pajėgų pozicijas netoli Deir Ezoro miesto.
Kiek vėliau Maskva savo kontroliuojamoje Kmeimimo oro bazėje netoli Tartuso dislokavo du savo pažangiausius „nematomus“ naikintuvus. Tai sukėlė būgštavimų dėl tolesnės sumaišties, galinčios sukelti Rusijos ir koalicijos pajėgų susidūrimus.