Vairuotojo atkirtis kritikams: nesiskųskit – mes verčiami pažeisti taisykles

Į DELFI redakciją kreipėsi Arnas, kuris teigia, kad visuomenėje motociklininkai yra kritikuojami be reikalo. Anot vaikino, Lietuvos kelių infrastruktūra tiesiog nėra pritaikyta motociklams, todėl dažnais atvejais, jie yra priversti pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET).

„Pats vairuoju motociklą ir noriu papasakoti apie situacijas, kai tenka pažeisti KET, nes antraip niekur nebenuvažiuosi“, – rašoma skaitytojo laiške.

Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, pasak Arno, buvo tada, kai Kauno prekybos centras „Molas“ įsirengė automatinę aikštelę (automatiškai skenuoja numerius ir apmokestina per ilgai stovinčias mašinas).

„Pastaroji aikštelė nebando įleisti motociklininkų, nes numerius skenuoja iš priekio. Tenka apvažiuoti užkardą ir taip potencialiai pažeisti aikštelės tvarką. Darau prielaidą, jog PC „Molas“ administracija visiškai neatsižvelgė į motociklininkus, nes taisyklės parašytos tik automobiliams (motociklai nepriskiriami prie automobilių pagal KET), o tokių aikštelių vis daugėja, pavyzdžiui, Panevėžio centre veikianti „Maxima“, – teigia vaikinas.

DELFI susisiekus su PC „Molas“ valdytoja Indre Januševičiene, šį turėjo gerų žinių motociklininkams.

„Jei dėl kokių nors priežasčių sistema negali nuskaityti numerių, pavyzdžiui, motociklininkų atveju, kai jie yra tik gale, vairuotojas gali pasiskambinti pagalbos telefonu, kuris yra pateiktas prie įvažiavimo į aikštelę ir paaiškinęs situaciją, jis bus įleistas bei savo transporto priemonę galės palikti neribotam laikui ir nemokamai“, – DELFI patikino prekybos centro valdytoja.

Tuo tarpu PC „Maxima“ atstovai šioje situacijoje išvis nemato problemos ir motociklininkams siūlo apvažinėti užkardą.

„Tuo atveju, jei dėl techninių nesklandumų užkardas nepakyla, klientai susisiekia su parduotuvės apsauga ant užkardo ar šalia nurodytais kontaktais. Patekimo į stovėjimo aikšteles problemų nekyla ir motociklų vairuotojams – kadangi jų transporto priemonė neužima daug vietos, paprastai jie pasinaudoja tarp užkardų esančiu tarpu“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šviesoforai – rimtesnė problema

Jei nepakylančio užtvaro apvažiavimas, teoriškai, motociklininkams netūrėtų sukelti neigiamų pasekmių, tai važiavimas per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui vairuotoją gali patraukti administracinėn atsakomybėn.

„Taip pat vis daugėja išmaniųjų šviesoforų, kurių antžeminiai detektoriai neaptinka motociklų. Dieną dažniausia padeda gretimos mašinos, tačiau vakare arba naktį prastovėjus kelis šviesoforo ciklus tenka važiuoti per raudoną – taip priverstinai pažeidžiant KET. Esame per tokius detektorius visa grupė pravažiavę – net nesureagavo“, – dar vieną problemą aprašo Arnas.

Apie motociklų nefiksuojančius šviesoforus didžiausios Lietuvos savivaldybės žino, tačiau kol kas siūlo apsišarvuoti kantrybe.

„Išties turime informacijos, kad senosios kartos išmanieji šviesoforai kai kuriais atvejais nefiksuoja motociklų. Senųjų išmaniųjų šviesoforų eismo davikliai veikia magnetinės indukcijos principu ir jei motociklas yra mažesnės masės ar jo konstrukcijoje naudota mažiau metalinių detalių, kai kuriais atvejais daviklis gali nesureaguoti“, – sako Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Pasak vedėjo, artimiausiuose planuose – šviesoforai, kurie galės fiksuoti ir motociklus.

„Šiuo metu įrengiamuose naujuose išmaniuosiuose šviesoforuose naudojami vaizdo davikliai, pajėgūs atpažinti net dviratininkus ar pėsčiuosius. Pagal galimybes planuojame taip pat keisti indukcinius daviklius į vaizdo detektorius ir senosiose sankryžose“, – teigia P. Keras.

Vilniuje ši problema taip pat yra žinoma. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius aiškina, kaip veikia šviesoforų sistemos.

„Visų transporto priemonių fiksavimui Vilniuje yra įrengti trijų tipų transporto srautų jutikliai: vaizdo, indukcininiai ir šiluminiai. Vaizdo jutiklių veikimas yra paremtas vaizdo atpažinimu – tam naudojama speciali programinė įranga. Indukcinių jutiklių veikimas yra paremtas elektromagnetiniu lauku, kuris susidaro, kai metalinės transporto priemonių dalys „pravažiuoja“ virš asfalto dangoje įrengtos indukcinės zonos. Šiluminiai jutikliai (infraraudonųjų spindulių) veikia termovizoriaus principu“, – pasakoja departamento vadovas.

Neatsilikdami nuo Kauno, Vilnius taip pat žada gerinti eismo sąlygas motociklininkams.

„Dėl šios priežasties naujai įrengiamose arba rekonstruojamuose Vilniaus miesto sankryžose indukciniai transporto srautų jutikliai nesirenkami. Jose įrengiami jutikliai, kurie fiksuotų visas transporto priemones – t. y. šiluminiai infraraudonųjų spindulių transporto jutikliai“, – DELFI aiškino specialistas.

Policija nenuolaidžiauja

DELFI pasiteiravus Lietuvos kelių policijos viršininko Vytauto Grašio, kaip turėtų reaguoti policijos pareigūnas, pastebėjęs dėl šviesoforo neveiksnumo degant draudžiamam signalui sankryžą kertantį motociklą, šis teigė, kad jokių nuolaidų nebūtų daroma.

„Negalime daryti jokių išimčių. Jei motociklo vairuotojas kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tai jis grubiai pažeidė KET ir už tai gręsia atsakomybė“, – kategoriškai sakė kelių policijos viršininkas.

Paklaustas, kaip tokiu atveju turėtų elgtis pats motociklininkas, V. Grašys pastarųjų paguosti negalėjo.

„Išties – sudėtinga situacija. Jau prieš 2 metus apie šią problemą kalbėjomės su savivaldybėmis, bet kaip matome, pati problema vis dar liko“, – sakė kelių policijos viršininkas.