„Norint, kad švietimo sistema dirbtų augančiam žmogui, kuris galėtų sėkmingai realizuoti save 21 amžiuje, pokyčių tikrai reikia“, - sakė ministrė, pabrėždama, kad švietimo ir mokslo bendruomenė - didžiausia Lietuvoje, nuo jos priklauso ateitis, tačiau švietime ir moksle dirbančių žmonių finansinė situacija - sudėtinga, įstaigų tinklas - neracionalus, švietimo turinys - keistinas.
Vardydama pagrindinius iššūkius pagal atskirus sektorius, bendrajame ugdyme ministrė visų pirma minėjo mokytojus, mokinius ir mokymo turinį.
„Pats svarbiausia procesas mokykloje vyksta tarp mokytojo ir mokinio“, - sakė J. Petrauskienė.
Profesionalus, laisvas žmogus, kuriuo mes pasitikime - taip ministrė įvardijo, koks yra idealus mokytojas. Problema, kad Lietuvoje labai didelis mokytojų, kuriems per 50 metų, procentas.
„Turime turėti motyvuotus, laisvus mokytojus. Atlyginimai šiandien tikrai maži, neskatina jaunų žmonių rinktis šio darbo, tad pateiktas naujas mokytojo apmokėjimo modelis“, - sakė ministras.
Antras dėmuo, kuriame neišvengiami pokyčiai, yra ugdymo turinys. Pasak J. Petrauskienės, ilgametis atsilikimas kelia nerimą ne tik švietimo bendruomenę, tėvus, bet ir mus visus.
„Kalbant apie profesinį mokymą, specialistų rengimas neatitinka darbo rinkos poreikių, suteikiamos nepakankamos arba nereikalingos darbo rinkoje kvalifikacija. Neatsižvelgiama, ko reikia konkrečiam regionui, konkrečiai įmonei. Turime regioninių profesinių mokyklų tinklą, tačiau jis mažai susijęs su konkretaus regiono, rajono poreikiais“, - sakė ministrė.
Problema, kurios sprendimui numatoma skirti dėmesio, - lankstumas suteikiant kvalifikaciją, suteikiant galimybes persikvalifikuoti žmonėms, kurie jau įsigiję profesiją. Kaip pabrėžė ministrė, to labai trūksta.
Aukštajame moksle pagrindinis tikslas - užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, konkurencingumą, nes tai yra stiprios valstybės pagrindas.
„Turime išskaidytus resursus, neefektyviai veikiantį tinklą, išskaidyti ir moksliniai resursai, yra didžiulis dubliavimas. Aukštajam mokslui skirti resursai, kai tokia situacija, tikrai nesustiprino aukštojo mokslo kokybės“, - konstatavo ministrė.
Pasak J. Petrauskienės, esame atvira valstybė, konkuruojame globaliai, siekdami pritraukti investicijas, turime kurti žinias, būti inovatyvūs, bet, keliant aukštus reikalavimus mokslui, mokslininkų atlyginimai daugeliu atveju net menkesni nei mokytojų, todėl sunku motyvuoti talentingus žmones mokslininko karjerai, reikalingos stiprios mokslininkų grupės.
„Prioritetinės mokslo kryptys turi būti orientuotos tiek į globalią pažangą, tiek į šalies poreikius, tad siūloma aukštojo mokslo pertvarka - labai plati“, - pabrėžė J. Petrauskienė.
Kaip pabrėžė ministrė, Švietimo ir mokslo ministerija turi didelį ir ambicingą planą, kad pastangos pertvarkant visą sektorių nebūtų fragmentiškos, o keistųsi iš esmės. Tam pasitarnaus 168 numatytos priemonės.
„Visos sėkmingos švietimo ir mokslo reformos gali būti įgyvendintos tik jas vykdant nuosekliai daugelį metų, sutelkus visuomenę ir pastangas“, - pabrėžė J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, 2019 metais pagrindinis dėmesys ir investicijos bus telkiamos į žmones, kurie dirba švietimo ir mokslo sistemoje. Bus peržiūrėtos studentų bei doktorantų stipendijos. Vien mokytojų atlyginimams didinti šiemet numatyti 17 mln. eurų, dėstytojams, tyrėjams - 22 mln. eurų investuota šiemet, kitais metais bus dar didinami atlyginimai šio sektoriaus darbuotojams.
Vyriausybė laikosi pažado dėl nemokamo bakalauro - šiemet 2400 papildomai valstybės finansuojamų vietų, kad visi, kurie tenkina slenkstinius reikalavimus ir renkasi specialybes, kurios reikalingos valstybei, galėtų studijuoti nemokamai.
Vykdomo švietimo sistemos atnaujinimui, kuris apima visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, įgyvendinti 2019 metais numatytos 169 mln. eurų investicijos.
Daugiausia lėšų iš šios sumos atiteks mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui - 49 mln. eurų, taip pat dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms - 31 mln. eurų, profesinių mokyklų tinklo optimizavimui ir efektyvinimui - 20 mln., neformaliajam vaikų krepšeliui - 15 mln., mokslinimas tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) - 12,5 mln., kokybės krepšeliui - 12 mln. eurų. Taip pat klasės krepšeliui - 11 mln., nemokamam bakalaurui įvesti - 6 mln., STEAM centrams steigti - 5,4 mln., patyčių prevencijai ir laboratorijoms bei informacinės technologijoms - po 2,5 mln., autobusams, aikštynams - 1,2 mln., ugdymo turiniui ir vertinimui - 0,7 mln., profesiniam orientavimui - 0,4 mln. eurų.
Pokyčiai numatyti ir jau kurį laiką atliekami visose švietimo srityse.
Bendrajame ugdyme iki 2020 metų bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema - bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas silpnesnėms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemiausi. Jau šiais metais per 700 mokyklų gaus 1-8 klasių mokinių ugdymui skirtos laboratorinės įrangos. Bus koreguojamas ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. keičiasi mokytojų darbo apmokėjimo sistema, įvedamas etatinio apmokėjimo modelis, leisiantis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1 000 eurų. Pertvarkius mokytojų rengimą ir jį sutelkus stipriausiuose šalies universitetuose, pedagoginės studijos taps atviresnės ir inovatyvesnės, mokytojams atsivers naujos galimybės profesiškai augti.
Reformos architektų teigimu, profesinis mokymas orientuojamas į valstybės ir darbdavių, regionų, atskirų visuomenės ir verslo sektorių poreikius. Jau šių metų mokinių priėmimas bus vykdomas daug realiau įvertinus darbo rinkos situaciją ir atitinkamai pakoregavus vietų skaičių mokymo programose.
Bus iš esmės sustiprintas praktinis mokymas, išplėtota pameistrystės mokymo forma, o mokymo programos pertvarkomos į modulines, besimokantiems suteikiant daugiau galimybių lanksčiai formuoti savo kvalifikacijų krepšelį. Profesinės mokyklos bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas.
Reorganizavus aukštųjų mokyklų tinklą bus sustiprinti tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai Vilniuje ir Kaune, išlaikyti ir toliau plėtojami kokybiški aukštojo mokslo centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Studijų programos taps lankstesnės ir intensyvesnės, pagrįstos mokslinėmis kompetencijomis, inovatyviais studijų metodais ir glaudesne sąsaja su praktika.
Bus toliau investuojama į dėstytojų ir mokslininkų karjerų patrauklumo didinimą - jų atlyginimai 2019 m. kils vidutiniškai 16 proc., augs ir doktorantų stipendijos. Didėja valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.
Bus investuojama į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir dėstytojų pritraukimą, grantams skiriama per 20 mln. eurų ES investicijų.
Toliau vystant tarptautinio lygio tyrimų centrus didžiuosiuose šalies universitetuose ypač daug dėmesio bus skiriama jų ryšiams su šalies technologine ir socialine pažanga, kompetencijų, technologijų perdavimo centrų plėtojimą. Šia kryptimi bus tobulinama ir mokslinių tyrimų institutų veikla. Jau 2019 m. bent dešimtadaliu daugiau darbuotojų dirbtų žinioms imliose darbo vietose.
Kaip bus užtikrintas reformos tęstinumas? Kaip Eltai sakė viceministras Giedrius Viliūnas, strategijos, veiksmų programos taip greitai nesikeičia kaip vyriausybės. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pridūrė, kad apie pokyčius kalbantis su visuomenei, švietimo bendruomene, o ne tik Vyriausybėje, ministerijose, tikslai tampa bendrais.
„Vien tai, kad iškeliant idėjas Lietuvai švietimas susilaukė daug siūlymų, rodo, kad visuomenės lūkestis ir supratimas, kokia tai svarbi sritis, yra didžiulis. Apie pristatytus pokyčius aktyviai ir plačiai diskutuojama. Kaip kalbame apie bendrąjį ugdymą, akivaizdu, kad ši sritis rūpi ne tik mokytojams, mokyklų vadovams, bet ir kiekvienam - mamai, tėčiui, močiutei ir seneliui“, - Eltai sakė ministrė.
Pasak J. Petrauskienės, švietimas yra ta sritis, kur nuomonę turi kiekvienas, nes mokėmės mokyklose, studijavome, turime vaikų. „Visų nuomonių bus įsiklausoma, bet labai svarbu remtis ekspertų pastebėjimais, siūlymais. Todėl mūsų atsakomybė dabar yra inicijuoti kuo platesnes diskusijas“, - sakė ministrė.
Dalis reformos siūlymų jau įgyvendinami. Vienas iš pavyzdžių, kurį minėjo ministrė J. Petrauskienė, - etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, apie kurį metus buvo diskutuojama su mokyklų bendruomenėmis. „Šiuo metu vyksta etatinio darbo apmokėjimo pristatymas mokykloms, aiškinimas, pagalba mokytojams, mokyklų vadovams, kaip jam pasirengti“, - pridūrė ji.
