Teismai nagrinėjo, ar tinkamai elgėsi įmonės ir perkančioji organizacija, kai viešojo pirkimo eilėje pirmą ir antrą vietas užėmė bendrovės, viena kitą nurodžiusios subrangovais ir taip atitikusios konkurso metu keltas sąlygas, kurių po vieną neatitiktų, trečioje vietoje liko kitų įmonių konsorciumas.
Trečioje vietoje likęs konsorciumas prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės. Pagrindinis šalių ginčo objektas – ar dvi bendrovės, viena kitą savo pasiūlymuose nurodžiusios subrangovais, galimai sudarė draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme ir ar perkančioji organizacija ėmėsi veiksmų aiškinantis dėl šių tiekėjų sąžiningo varžymosi. Buvo svarstoma, ar įmonės, užėmusios pirmą ir antrą vietą, turėjo būti vertinamos kaip konsorciumas – jei tai būtų nustatyta, jos turėtų pateikti tik vieną bendrą pasiūlymą ir negalėtų konkurse dalyvauti po vieną.
Pirmų dviejų instancijų teismai laikėsi vienos nuomonės, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas situaciją išaiškino kitaip.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patenkino ieškovo ieškinį ir panaikino viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir įpareigojo atsakovę – perkančiąją organizaciją – įvykdyti viešąjį pirkimą iš naujo. Teismai sprendė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymų turinys turėjo sukelti pagrįstų abejonių atsakovei, privalančiai užtikrinti pirkimo proceso skaidrumą ir konkurenciją tarp tiekėjų, ir ji privalėjo svarstyti, nustatyti ir ištirti, ar tretieji asmenys neteikė vienas kitam informacijos – ar įmonės nesudarė draudžiamo susitarimo, ribodami kitų tiekėjų dalyvavimą, ar nebuvo pagrindo tokių pasiūlymų vertinti kaip dviejų vieno tiekėjo pasiūlymų arba alternatyvių pasiūlymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas situaciją išaiškino kitaip, konstatuodamas, kad darbas subrangos pagrindais su kitomis įmonėmis, įskaitant ir tomis, kurios taip pat dalyvauja tame pačiame pirkime, yra nedraudžiamas ir savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos. Kitaip tariant, dvi konkuruojančios įmonės gali viena kitą nurodyti subrangovais.
Teismo nuomone, pirmiausia reikia nustatyti, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį, ir tik turėdama informacijos apie tokias sąsajas perkančioji organizacija galėjo imtis efektyvių priemonių ir išaiškinti dalyvavimo pirkime aplinkybes. Taip pat pažymėta, kad „vis dėlto vien teorinė teisinio ar faktinio netikrumo situacija, už kurios tyrimą pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju per se nesuponuoja išvados apie trečiųjų asmenų realiai sudarytą draudžiamą susitarimą“.
Taigi, teismas įvertino, kad abi bendrovės pateikė po vieną pasiūlymą, o teorinė galimo draudžiamo susitarimo galimybė nereiškia, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas, jei nėra papildomos tai įrodančios informacijos. Kartu teismas išaiškino, kad bendrovių pasiūlymai subrangos pagrindais ne didino jų tikimybę laimėti viešąjį pirkimą, bet užtikrino konkurenciją, nes įmonės po vieną neatitiktų konkurso sąlygų.
Iki šiol klausimas dėl tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime tiek savarankiškai, tiek subrangos pagrindais nebuvo aiškiai atsakytas. Verslui teismo sprendimas įtvirtino galimybę teikti savarankišką pasiūlymą bei su kitomis įmonėmis tuo pačiu dalyvauti ar tartis dėl dalyvavimo subrangovo teisėmis.
