Kolegos, nesutinku. Būstas – ne automobilis, kurį įsigijus be vairo stiprintuvo ar oro kondicionavimo sistemos, rytoj bus galima priduoti į metalo laužą ir tuoj pat įsigyti naują. Būstas yra kone svarbiausia ir dažnai vienintelė tokio masto investicija, atitinkamai turi būti visapusiškai kokybiška ilgalaikėje naudojimo perspektyvoje.
Tačiau atsigręžkime, paskaičiuokime, kas yra ta „nepakeliama“ būsto pirkėjo našta, remiantis pateiktais bendrovės „Hanner“ skaičiais. Imame vidutinį perkamo būsto plotą – 50m2 bei kvadratinio metro kainos pabrangimą siekiant aukštesnės klasės – 55 Eur. Sudauginę gauname visus 2750 eur. Ar perkant naujos statybos būstą tai daug? Palyginimui, už šią sumą galima įsigyti trečdalį parkavimo vietos požeminiame namo aukšte. Arba papildomus 1 – 1,5 m2 būsto ploto Vilniaus Naujamiestyje.
Toliau. Ar tikrai Hanner vadovo žodžiais aprašyta rekuperacinė vėdinimo sistema yra tokia nereikalinga naujos statybos būstuose? Pirma, jei įrengta individuali vėdinimo sistema su šilumogrąža, vartotojas ĮGYJA GALIMYBĘ RINKTIS kaip vėdinti erdves – per langą ar per įrenginį, ir žiemą, ir vasarą. Taipogi ĮGYJA galimybę išjungti įrenginį, kai išeina į darbą ir sutaupyti dar daugiau (jei name įrengta centralizuota rekuperacinė sistema - deja tai nepavyks, nes vystytojas bus „pataupęs“ būsimo pirkėjo pinigų ir patogumo sąskaita). Antra – naudoti priverstinę ventiliaciją reiškia nuolatos turėti šviežią orą. Pavyzdžiui, B energinio naudingumo klasės butuose rekuperacinė vėdinimo sistema neprivaloma, o namas pakankamai sandarus, kad ryte miegamajame būtų prikvėpuota tiek, kiek yra klasėje penktokams grįžus po fizinio pamokos. O kur dar galimos drėgmės ir pelėsio atsiradimo grėsmės sandariame name be ventiliacijos? Ir tuomet nėra JOKIO PASIRINKIMO – tik vėdintis per langą/ plyšius sienose, per kuriuos, beje, į vidų patenka ir išorės triukšmas.
Dėl 119 metų atsipirkimo laikotarpio. Gerbiamieji, nejau niekas nėra užsiminęs, kad šildymo kainos ilgalaikėje perspektyvoje tik kyla. Infliacija mūsų krašte ne svetima viešnia. Taigi, už kelių metų jūsų siūlomi sutaupyti 2750 Eur bus dar mažesnis lašas jūroje, lyginant su komforto lygiu bei geba rinktis, kaip eksploatuoti pastatą, kurią SIŪLOTE IŠ ŽMOGAUS ATIMTI.
Lygiagrečiai galima pažvelgti į „pirkėjų galimybę rinktis“ kitu kampu. Pavyzdžiui, gana didelė dalis naujai statomų butų yra tragiškai suplanuoti. Atitinkamai būsto pirkėjams tenka rinktis iš gilių, sunkiai į patogias patalpas bei zonas suskirstomų butų, kurių kambariai maži arba per gilūs, o koridoriai – didžiuliai. Tai tikra investicija į nieką – bereikalingą tūrį, kurį reikia prižiūrėti, valyti, dažyti ir be abejo – šildyti. Blogai išplanuoto buto plotas NIEKADA neatsiperka, bet jo kvadratinio metro kaina nuo to nesumažėja.
Šis aspektas yra NT vystytojų žinioje ir jį sutvarkius naudos galutiniam vartotojui būtų daugiau, nei įtikinėti, kad mašina be vairo stiprintuvo bus pigesnė.
Ir pabaigai. Norint apeliuoti į galiojančius bei griežtėjančius reikalavimus, siūlau nekompromituoti energinio naudingumo klasių, o spausti peržiūrėti naudojamas klimato normas, stipriai prasilenkiančias su realybe. Turint šiltesnes išorės sąlygas, galbūt ir namą šiltintis reikėtų mažiau?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.