Koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos politinės korupcijos byla šią savaitę perduodama teismui. Kaltinamaisiais šioje byloje taip pat tapo buvę liberalsąjūdiečiai E. Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, taip pat anksčiau koncerno viceprezidento pareigas ėjęs Raimondas Kurlianskis.
Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį teigė E. Masiulis, tyrimas tęsėsi beveik dvejus metus. "Tikėjau objektyviu teisėsaugos darbu, nesijaudinau ir net nesirgau. Tikėjausi, kad sulauksiu žinios, kad įtarimai man panaikinti, nors supratau, kad tokiam sprendimui reikia drąsos", - pabrėžė buvęs politikas.
Jo manymu, įtarimai jam turėjo būti panaikinti, nes yra faktai, kuriuos prokurorai bandė "skandalingai" nuslėpti.
Pripažino, kad gautą "paskolą" norėjo nuslėpti nuo visuomenės
Kalbėdamas apie pinigus, kuriuos vadino "paskola", jis tikino 2016 metų gegužę pasiskolinęs 90 tūkst. eurų iš R. Kurlianskio, sudaręs iš jo raštišką sutartį, bet neįteisinęs jos notariškai.
"Bandžiau galbūt gudrauti, nenorėjau atskleisti to fakto tuo metu, nes vyko rinkimų kompanija, ir tai buvo didžioji mano klaida. Kvailiausias poelgis mano gyvenime. Kai viskas paaiškėjo, padariau labai aiškius sprendimus, atsistatydinau iš visų pareigų. Kaltės jausmas prieš bendražygius ir tuos žmones, kurie manimi tikėjo, visada išliks", - aiškino E. Masiulis.
E. Masiulis svarstė, kad tuo metu turėjo galimybę pasiskolinti ir iš kitų asmenų, bent ankstesniuose pokalbiuose jis esą buvo pasakojęs R. Kurlianskiui apie šeimos vykdomą investicinę veiklą ir teiravęsis, ar būtų galimybė ateityje pasiskolinti. Todėl paskolos ir paprašęs jo.
Paskola buvusi su procentais. Kokie buvo procentai, E. Masiulis neatskleidė - sakė, jog palūkanos paaiškės teisme.
"Galiu pasakyti, kad grąžinau R. Kurliansiui paskolą - tai padariau praėjusių metų pabaigoje. Iš kokių pinigų - mano asmeninis reikalas. Dalis mano asmeninių, dalis pasiskolintų", - sakė jis.
Jis tvirtino, kad tai buvo pirma ir vienintelė paskola, sukėlusi jam tokias svarbias pasekmes.
E. Masiulis kalbėjo susipažinęs su R. Kurlianskiu dar prieš tai, kai užėmė susisiekimo ministro postą. Buvęs politikas tvirtino, kad R. Kurlianskį pažinojo tiek, kad galėjo iš jo pasiskolinti, bet artimai nebendravo. Tačiau E. Masiulis pripažino su verslininku kalbėjęsis apie partijos rinkimų programą.
Jis patvirtino, kad susitikimuose su R. Kurlianskiu yra dalyvavęs ir kartu su byloje taip pat įtarimų sulaukusiu parlamentaru G. Steponavičiumi. Suo juo E. Masiulis taip pat neneigė kalbėjęs apie paramą, kurią būtų galima gauti partijai.
Tvirtino, kad prokurorai nuslėpė dokumentą
Dėstydamas paskolos dokumento sudarymo aplinkybes, E. Masiulis kalbėjo, kad tą dieną, kai susitarė su R. Kurlianskiu dėl paskolos, vos po kelių valandų pareigūnai, slapčia patekę į jo automobilį, esą rado raštišką susitarimą, ką ir fiksavo savo priemonėmis. Bet esą po dar 36 val. atlikdami kratas E. Masiulio namuose, jie apie tą dokumentą nebeklausinėjo.
E. Masiulis tvirtino, kad pats perdavė jį pareigūnams, o ekspertai esą patvirtino, kad tai tas pats susitarimas, kuris buvo fiksuotas jo automobilyje. Tačiau esą prokurorai šio dokumento sąmoningai nededa į bylą.
"Tai rodo, kad tai, kas prokurorams nepalanku ir griauna išgalvotus kaltinimus, yra piktybiškai ignoruojama", - tvirtino E. Masiulis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl sutartis su R. Kurlianskiu nebuvo pasirašyta notariškai, jis sakė, kad tai buvęs draugiškas susitarimas - esą R. Kurlianskis tik mostelėjo ranka: "Susitarsime".
Pasak jo, sudėti pinigus į alkoholinio gėrimo dėžutę buvo "kvailas sprendimas". "Dabar belieka sau pirštu ties smilkiniu pasukioti. Mano kaltė galbūt ta, jog tuo metu bandžiau gudrauti, kad nesužinotų visuomenė", - kartojo jis.
Tačiau E. Masiulis tvirtino tuo metu, kai jo bute buvo atliekama krata, nesupratęs, kad tai yra susiję su gauta "paskola".
Vis dėlto politikas pripažino, kad apie iš R. Kurlianskio gautą "paskolą" žinoję ir kiti asmenys, tačiau jų neįvardijo.
Neigė visus kaltinimus
Pasak E. Masiulio, visi supranta, kad "atlygis" ar kyšis duodamas tada, kai už jį tikimasi naudos.
"Tos visos priežastys, kurios yra nurodytos kaltinimuose, dėl ko aš neva gavau kyšį, nė viena nesirealizavo - jokios naudos teikiama nebuvo. Niekas nesirealizuoja, bet pabaigoje kažkodėl duodamas kyšis - tai man visiškai nesusiję su realybe. Sumokama tokia didžiulė suma už tai, kad niekas iš to, kas paminėta kaltinimuose, neįvyktų", - sakė jis.
Ekspolitikas tvirtino nesantis nė vienos kaltinimuose paminėtos iniciatyvos autorius ar organizatorius. Viskas esą atėjo iš vyriausybės ar buvo kitų politikų inicijuota.
Minėdamas kaltinimus dėl paramos vadinamojo Kredito įstatymo pataisai, jis teigė, kad parėmė šį projektą, nes vadovavosi savo sąžine.
Dar vienas įtarimų sulaukęs projektas - dėl kelio Vilnius - Utena koncesijos. E. Masiulis tvirtino, kad tuo metu liberalsąjūdiečių netenkino projekto vertė, todėl jie nepalaikė šio projekto ir net teikė pataisas, kad sumažinti valstybės finansinius įsipareigojimus. Be to, jo teigimu, Seimas balsavo už sumanymą tik pradinėje stadijoje, spręsdamas, ar leisti Vyriausybei pradėti projektą.
"J. Basanavičiaus paminklo vietos parinkimas - tenka atsiprašyti prieš mūsų patriarcho, kad tokioje byloje minima švento žmogaus pavardė. Bet tuo metu buvo kilęs didelis ažiotažas, kur statyti paminklą, nuomonės išsiskyrė. Daug žymių žmonių kreipėsi į politikus, taip pat ir į mane, dėstydami savo argumentus. Kadangi Vilniaus taryba turėjo priimti principinį sprendimą, matydamas, kad kilusi konfrontacija pradeda kelti problemų ir dėl pasitikėjimo Liberalų sąjūdžiu, paprašiau jos ieškoti kompromiso. Iš tiesų paprašiau, kad Vilniaus savivaldybė neskubėtų su sprendimo priėmimu", - tvirtino E. Masiulis.
Buvęs politikas stebėjosi kaltinimais, esą jis iš kontaktų su "MG Baltic" jis turėjęs ir nematerialios naudos, pavyzdžiui, gavo galimybę dalyvauti televizijos laidoje, kaip naujai išrinktas partijos pirmininkas pristatyti Liberalų sąjūdžio veiklos gaires, politinę programą ir pan. Pasak E. Masiulio, tai, kad nauji partijų lyderiai gauna eterį, yra visiškai įprasta praktika.
Komentuodamas kaltinimus dėl neteisėto praturtėjimo, jis tvirtino, kad prokurorai nenustatė, kad jo bute rastų pinigų kilmė yra neteisėta. "priešingai, buvo nustatyta, kad laikomi teisėtai, bet kaltinimuose ši aplinkybė išlieka", - sakė E. Masiulis.
E. Masiulis nenorėjo atsakinėti į klausimus, ar ateityje ketina grįžti į politiką, nes jo esą laukia ilgas teisminis procesas.
"Puikiai suprantu, kad politikui svarbi reputacija Ji man yra sugriauta Net sėkmingos bylos baigties atveju reputacija atgauti bus sunku", - sakė ji jis.
Suma – daugiau nei dvigubai didesnė
Papirkimu įtariamas tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir E. Masiulis į pareigūnų akiratį pakliuvo dar 2015 metais. Vieno iš jų susitikimų, įvykusių 2016 metų gegužės 10 dieną prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, metu E. Masiuliui buvo perduota įspūdinga pinigų suma. Šiuo metu jis įtariamas 106 tūks. eurų kyšio paėmimu, tačiau buvo skelbta, kad pareigūnams atlikus kratą politiko namuose, ten rasta ketvirtis milijono eurų.
Pinigai, sudėti į stipraus alkoholinio gėrimo dėžę, E. Masiuliui buvo įteikti jo automobilyje, kuriame pareigūnai esą buvo įmontavę pasiklausymo aparatūrą. Gauto kyšio E. Masiulis neskubėjo vežtis namo – dėžutę paliko automobilyje, o pats nuėjo į Seimą. Būtent tuo metu agentai ir atliko itin slaptus operatyvinius veiksmus – pažymėjo pinigus.
2016 metų gegužės 12-ąją po apklausos prokuratūroje politikas pranešė, kad traukiasi iš LS pirmininko posto ir atsisako Seimo nario mandato.
Vėliau, tų metų rugsėjį, prabilęs E. Masiulis pareiškė, kad pinigus iš R. Kurlianskio pasiskolino. Suma neva siekė 90 tūkst. eurų vienerių metų terminui – pinigus politikas tvirtino ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Tačiau sandėris nebuvęs įteisintas notariškai, ir tai buvusi „didžioji klaida“. E. Masiulis teigė, kad kiti teisėsaugos rasti pinigai buvo taupomi jo ir giminaičių.
Praėjusių metų kovą E. Masiulis kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti pareigūnų paimtus 250 tūkst. eurų. Vilniaus apygardos teismas jį atmetė.
2016 metų pabaigoje buvo paviešinta, kad E. Masiulis yra įkūręs verslo konsultacijų įmonę UAB „Versanus“. Įmonė konsultuoja verslo klientus dėl krizių valdymo. Verslą E. Masiulis plėtoja kartu su giminaičiais.
Žadėjo paramą dabar ir ateityje
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui garsusis 106 tūkst. eurų kyšis koncerno gaminamos degtinės suvenyrinėje dėžutėje grynaisiais buvo perduotas už galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, taip pat Seimo nutarimą dėl 169,3 mln. eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Atsiskaityta esą ir už tai, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išbrauktas sprendimas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus koncernui naudingus politinius sprendimus.
Be to, pinigai naujos kartos politikui, kuriam buvo žadamas net premjero postas, esą buvo skirti ir už tai, kad, jis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų kitus Liberalų sąjūdžio frakcijos 2012–2016 metų kadencijos Seime narius priimti sprendimus koncerno „MG Baltic“ naudai.
Kaip nurodyta kaltinimuose, R. Kurlianskis kyšį E. Masiuliui davė ir nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje forma.
„R. Kurlianskis, būdamas koncernui pavaldžių žiniasklaidos priemonių valdybos pirmininku, organizavo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko pasisakymus koncernui priklausančių televizijų laidose, kuriose, didinant šios politinės partijos ir jos pirmininko autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. Masiulio ir jo vadovaujamos partijos veikla“, – nurodė prokurorai.
E. Masiulis taip pat kaltinamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis negali pagrįsti savo turimų pinigų.
Kaltintojai teigia, kad taip pat E. Masiulio prašymu, R. Kurlianskis 2015 m. lapkritį buvo susitikęs su Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas ėjusiu europarlamentaru Antanu Guoga, ir pasinaudodamas savo, kaip žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaka, pareikalavo jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos politinio sumanymo Liberalų sąjūdžio viduje kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją. Tokios frakcijos gimimas esą galėjo sumenkinti Liberalų sąjūdžio politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 metų Seimo rinkimus.