Tai nuolat akcentuoja prezidentė, premjeras, vyriausybės programa, politinių partijų lyderiai, programos ir t.t. tačiau ką apie tai mano Lietuvos gyventojai?
Apklausų šia tema nėra daug. Remiantis 2008 m. lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, 41 proc. respondentų atsakė, kad Lietuva turėtų būti siejama su Šiaurės Europos regionu – Švedija, Danija, Suomija, Norvegija; su Rytų Europa Lietuvą tapatino 22 proc. apklaustųjų.
Lietuvos ekonomikos įvaizdį kurianti kompanija „Saffron Brand Consultants“ dar prieš dešimt metų - 2008 m. lapkričio mėnesį - rekomendavo Lietuvai tapatintis su Šiaurės šalimis, nes taip Lietuvai geriau būti siejamai su stabiliomis, pažangiomis, socialiai atsakingomis šalimis nei su Rytų Europos regionu, kuris tradiciškai asocijuojamas su atsilikusia ir nesaugia posovietine erdve.
2017 m. Bloomberg žiniasklaida rašė, jog jei Baltijos šalims pasiseks perkurti savo įvaizdį kaip „šiaurietiškoms“ valstybėms, tiesioginės užsienio investicijos į tai reaguos teigiamai.
Prieš metus pasirodžiusi žinia, jog Baltijos šalys yra priskirtos JTO organizacijoje „Šiaurės Europos“ kategorijai yra sena naujiena ar paprasčiausiai „fake news“.
Lietuva, Latvija ir Estija geografiškai yra Šiaurės Europos valstybės – tai nuo XX a. pabaigos nustatyta Jungtinių Tautų geografiniame Pasaulio regionų ir valstybių suskirstyme. Informacijos patikrinimui galite rasti čia.
Prieš kelias dienas pasirodė nauji apklausų duomenys. Apklausą užsakė Šiaurės ministrų taryba ir telefonu buvo apklausta po 600 žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausos duomenys yra čia.
Politikos moksle dažniausiai apklausiama daugiau žmonių: 1000 respondentų imtys yra tiksliau atspindinčios žmonių nuomonę.
Apklausa atskleidė labai teigiamą lietuvių, latvių ir estų požiūrį į bendradarbiavimą ir jo stiprinimą su Šiaurės („Nordic“) šalims. Virš 90 proc. respondentų tai remia. Daugiau bendradarbiavimo su šiauriečiais nori 88 proc. lietuvių, 76 proc. estų ir 67 proc. latvių.
91 proc. estų, 89 proc. lietuvių ir 84 proc. latvių laiko bendradarbiavimą su Šiaurės regionu (labai) svarbiu. Tam svarbiausia, pasak respondentų, yra mažų valstybių statusas, geografinis artumas, panašios vertybės ir kultūriniai panašumai.
Baltijos šalių gyventojų nuomone, labiausiai bendradarbiauti reiktų ekonomikos, švietimo, mokslo, turizmo, kultūros ir inovacijų srityse.
Šiauriečiai lietuviams, latviams ir estams asocijuojasi su socialine gerove, aplinkosauga ir laisva saviraiška.
Didžiausia bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis nauda yra mokymasis vieni iš kitų, tarpusavio prekybos ir konkurencingumo didinimas. Lietuviai prie bendradarbiavimo prisidėtų mokslu ir inovacijomis, latviai – darbo jėga, o estai - skaitmenine geba.
Šiaurės šalys turi, įdomu, skirtingas sąsajas. Lietuviams ir latviams tai dažniausiai yra rašytoja Astrid Lindgren, Kalėdų senelis, vikingai ir ...Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Tuo tarpu estams, šiauriečiai siejasi su politikais: Suomijos prezidentu Sauli Niinistö, buvusiais prezidentais Tarja Hanonen ir Urho Kekkonen bei Švedijos karaliumi.
Tarp neigiamų šiaurietiškų vertybių „baltai“ išskiria palankia politiką imigrantų ir pabėgėlių atžvilgiu, pernelyg liberalias pažiūras į lytines mažumas, jų santuokas/partnerystes bei per daug akcentuojamą lyčių lygybę bei lytiškai neutralų švietimą.
Apklausa atskleidžia tai, ką politikos mokslininkai seniai kalbėjo. Tai teigiami įvaizdžiai, negatyvų patirčių ir atminčių stoka bei artimas politinis ir ekonominis bendradarbiavimas Baltoskandijoje nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Šiauriečiai yra vertinami itin pozityviai, skirtingai nuo daugelio kitų Baltijos valstybių kaimynų.
Žinant, kad lietuviai toliausiai geografiškai nutolę nuo skandinavų, tačiau turintys stipriai teigiamas nuostatas skandinavų atžvilgiu, leidžia priminti seniai keliamą klausimą ne tik apie politikų, bet ir apie visuomenių artumą Baltoskandijos regionui.
Moksliškai norisi žinoti ir panašiai tiriamą šiauriečių požiūrį į Baltijos valstybes ir visuomenes, tačiau lietuvių, latvių ir estų orientaciją į skandinavus rodo, jog Baltoskandija yra arčiau nei mums atrodo ir leidžia kelti hipotezę, jog Vidurio Europa Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra vis tolimesnė sąvoka.