Atidarau dviračių sezoną. Minu taku, kuris aiškia balta linija padalintas į dvi dalis – dviratininkams ir pėstiesiems. Viskas aiškiai pažymėta atitinkamais simboliai. Įkandama net riboto intelekto personoms.
O dabar lietuviška (rytietiška) realybė.
Pėstieji, taip, teisingai, eina dviračių taku (o kaip gi kitaip?). Pavieniai arba poromis. Na gi reikia pasikalbėti, nejau nesuprantate? Ir/arba žiūri/maigo telefoną. Dviratininkai (jūs atspėjote!) važiuoja pėsčiųjų taku. O ką, negalima? Arba dar blogiau – važiuoja dviračių taku, bet poromis, na gi taip pat reikia pakalbėti. Arba net trise. Jiems iš priekio atvažiuojantis turi kelis pasirinkimus – mestis į pėsčiųjų taką, važiuoti nuo tako išvis, na, arba užsimerkti, persižegnoti ir... Kai tokiems pareiški nepasitenkinimą, pirmoji reakcija – visiškas nesupratimas apie ką kalbama. Toliau didėjančia tvarka - o ką, negali pasitraukti, matai, kad šnekame, o gal nori į dūdą? Nesakau, kad visi taip elgiasi, bet jau kas trečias, mano pastebėjimu, tai tikrai.
Taigi klausimas – kas šitiems žmonėms yra? Gal kokios priešiškos jėgos paleido kokių kenksmingų dujų virš Tėvynės ir jiems atsijungė paskutiniai neuronai? O gal ten ir nebuvo kam atsijungti?
Ar yra tas, kuris galėtų jiems dar suprantama kalba paaiškinti, kad:
– jei aš jį, taip neatsakingai važiuojantį, partrenksiu, tai draudimas jam parodys didelią riebią špygą. O blogiausiu atveju, pasilaidoti jis turės savo kukliomis lėšomis.
– jei mane patrenks, už mano gydymą jis ir jo visa familija mokės ilgai ir nuobodžiai. Arba turės padengti mano prabangias laidotuves, o visą likusį savo varganą gyvenimą mokės mano vaikams ir anūkams už išlaikymą.
Kodėl šie žmonės neemigravo? Tai būtų toks nesuskaičiuojamas gėris. Gal galima juos būtų kažkaip sukeisti su emigravusiais normaliais?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.