„Mes visus variantus analizuojame ir analizuosime: skolinimosi galimybes ir ES struktūrinės paramos galimybės. Manau, kad struktūrinei paramai teorinių galimybių yra. (...) Visame kontekste logiška vertinti visas finansavimo galimybes ir struktūrinė parama yra viena iš opcijų“, – trečiadienį BNS teigė Ž. Vaičiūnas.
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Kiek mažesnę naudą Lietuva gautų pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Pasak energetikos ministro, Vyriausybė dėl SGD laivo ateities turi apsispręsti šiemet.
„Pagal Vyriausybės priemonių planą sprendimą dėl ilgalaikio dujų tiekimo saugumo užtikrinimo mes turime priimti iki šių metų pabaigos. Šiuo grafiku ir vadovausimės“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ministras kol kas nenorėjo atskleisti, kokį variantą dėl SGD laivo pasirinks Vyriausybė.
„Šiandien nenorėčiau eiti į platesnę diskusiją dėl vieno ar kito varianto pasirinkimo, juos reikia išdiskutuoti. Tai yra ekonominės naudos, jas reikia vertinti platesne prasme. Matome didžiausią galimybę mažinti terminalo išlaikymo kaštus priimant sprendimą anksčiau, nelaukiant 2024 metų“, – teigė energetikos ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, nepriklausomai nuo Vyriausybės sprendimo, SGD laivo išlaikymas vartotojams po 2024 metų turėtų mažėti.
„Bet kokio scenarijaus atveju dabartinis terminalo išlaikymas vartotojams mažėja, jų indėlis mažėja. (...) Infrastruktūros situacija, reguliavimo modelis po 2024 metų bus iš principo kitas, galiausiai regioninės rinkos sukūrimas – visa ta yra tie parametrai, kurie reiškia, kad objektyviai vartotojų prisidėjimas prie terminalo turi mažėti. O jei dar įdarbiname struktūrinės paramos mechanizmus, tai dar didesne apimtimi nauda vartotojams atsiranda“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius sako, kad nusprendus išpirkti „Independence“, sąnaudos vartotojams būtų paskirstomos tolygiai.
„Vartotojams našta negali būti sukoncentruota į vienerius metus, tad vartotojams mokestis turėtų būti nuosekliai išbalansuojamas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Jusius.
Jis negalėjo atskleisti su SGD laivo savininke Norvegijos „Hoegh LNG“ susitarime įtvirtintos laivo išpirkimo kainos.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas gali būti išpirktas 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
Tačiau iki pernai rudens trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo, buvo prarasta galimybė gauti europinės 100–150 mln. eurų ES paramos.
Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 55,7 mln. eurų), o per 10 metų sumokės – 689 mln. dolerių (apie 557 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.