Pavyzdžiui, darbo santykių nutraukimas dėl objektyvių priežasčių su darbuotoju, turinčiu 4 metų darbo pas darbdavį stažą ir gaunančiu 30 tūkst. eurų pastovaus ir 2, 5 tūkst. eurų kintamojo darbo užmokesčio per metus bei 4 tūkst. eurų vertės metinę premiją, Lietuvos darbdaviui atsieitų daugiau kaip 11 tūkst. eurų.
Italijoje tokio paties darbuotojo atleidimas darbdaviui kainuotų daugiau kaip 50 tūkst. eurų, Belgijoje – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, Prancūzijoje – apie 18 tūkst. eurų. Tokie duomenys leidžia manyti, jog Lietuvoje darbdaviui tenkančios darbo santykių nutraukimo išlaidos nėra radikaliai didelės, rašoma pranešime spaudai.
Kita vertus, Maltoje, Vokietijoje ar kaimyninėje Latvijoje darbuotojo atleidimas iš darbo pagal analogišką scenarijų darbdaviui kainuotų kone perpus pigiau nei Lietuvoje. Mažesni darbuotojo atleidimo kaštai ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vengrija, Suomija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir kitos. Taigi, lyginant su dauguma ES valstybių, Lietuvos darbdaviams darbo santykių su darbuotoju nutraukimas be darbuotojo kaltės vis dar kainuoja gana daug.
Tyrimo metu, įvertinus skirtingus scenarijus ir valstybes, nustatyta, kad darbo santykių nutraukimo be darbuotojo kaltės atveju Lietuva pagal brangumą užima 22-ąją vietą iš 35 lyginamų valstybių, o darbo santykių nutraukimo darbdavio valia atveju – 20-ąją vietą iš 30 lyginamų valstybių.
„Lietuva priėmusi naująjį darbo kodeksą, padarė neabejotiną pažangą, bet kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Šiandien, deja, ir vėl esame ne pirmaujančių gretose. Tai reiškia, kad spręsti įsisenėjusias problemas nepakanka – reikia šiuolaikiško, inovatyvaus požiūrio“, – pranešime spaudai cituojamas advokatas ir „Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus.
Tiesa, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo santykių nutraukimo išlaidos, patiriamos Lietuvos darbdavių, gerokai sumažėjo. 2015 m. atlikto analogiško tyrimo duomenimis, darbo santykių nutraukimas su darbuotoju pagal anksčiau pateiktą scenarijų Lietuvos darbdaviui būtų atsiėjęs apie 20 tūkst. eurų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei dabar. Tokius atleidimo iš darbo išlaidų pokyčius nulėmė naujajame Darbo kodekse nustatyti trumpesni įspėjimo terminai ir mažesnės išeitinės išmokos.
Pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis senojo Darbo kodekso reikalavimais, darbdavys privalėtų įspėti darbuotoją apie atleidimą bent prieš 2 mėnesius ir išmokėti darbuotojui jo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. O naujasis Darbo kodeksas numato 1 mėnesio įspėjimo terminą ir įpareigoja darbdavį išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
„Galima daryti išvadą, kad naujasis Darbo kodeksas pagerino Lietuvos darbdavių padėtį darbo santykių nutraukimo srityje, tačiau daugelyje tirtų valstybių, įskaitant ir daugelį ES valstybių narių, teisinis reglamentavimas yra visgi lankstesnis“, – skelbiama pranešime spaudai.
Tyrimas nagrinėja skirtingas darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva procedūras 45-iose šalyse bei pateikia darbdavio patiriamų išlaidų prognozes. Atliekant tyrimą, atleidimo iš darbo išlaidos skaičiuojamos pagal 3 skirtingus scenarijus, sudarytus siekiant apimti kuo daugiau veiksnių, lemiančių išlaidas, pavyzdžiui, darbuotojo darbo stažas, darbo užmokesčio dydis ir pan. Lygintinos atleidimo iš darbo išlaidų sumos gautos sudėjus tokias atleidimo iš darbo atveju mokėtinas sumas: darbo užmokestis, mokamas darbuotojui įspėjimo laikotarpiu, išeitinė išmoka, socialiniai mokesčiai ir kitos išmokos.
