Svetingai priėmusi ir pavaišinusi šviežia sula Gierdė pasakoja, kad Gerduvėnų kaime, kur dabar gyvena, sutuoktinis pats šeimai surentė namą. Nors moteris dar gana neseniai kasdien keliavo į darbo kabinetą, privalėjo laikytis tam tikrų taisyklių, dabar jos darbo vieta – visa gamta. Giedrė sako, kad viso to nebūtų, jei ne tam tikros aplinkybės.
Būtinas mokytojas
„Tapti žolininke, būtinos tam tikros aplinkybės – reikia turėti mokytoją, močiutę, babą, reikia turėti, kur rinkti žoleles, aišku, reikia žinių, noro ir palaikančiųjų. Be palaikančiųjų nieko nesigaus. Nors mamai nelabai patiko, juk mokiausi lituanistiką, dar studijavau ir švedų kalbą. Kurį laiką dirbau savivaldybėje, redagavau tekstus spaudai, tačiau žolininkystė traukė nuo pat vaikystės. Nieko gyvenime neįvyksta be reikalo, tad jei ne mokslai, vargu ar dabar pati rašyčiau apie žoles tekstus“, – atvirauja jauna moteris.
Giedrė žaismingai aprašo augalus, nepatingi ieškoti literatūros, ką postringavo senoliai ir kokias eiles ar dainas jiems skirdavo. Ne kartą pačiai jau teko dalintis žiniomis, tad sako, norisi tai pateikti žaismingai, ne nuobodžiai, pasakojant ir asmeninius nutikimus, ir kitų patirtį.
Du berniukus auginanti pora vaikus taip pat moko pažinti žolynus ir savo žinias po truputį perduoda augančiai kartai. Tiesa, netradicinį žolių ūkį įsteigę sutuoktiniai neapsiriboja tik savu darželiu – augalai renkami aplinkinėse pievose, miškuose. Net nuvykę kur tolėliau nuo namų sutuoktiniai tuoj pasidairo, kas ten auga ir radę ką vertingo, būtinai prisirenka.
O vertingų žolynų pilna visur. Anot moters, dažnai žmonės tiesiog pamiršta apsidairyti, o gal ir patingi patys pasivaikščioti po pievas ir prisirinkti žolynų ir pataria, kad būtent šiuo metu jau galima rasti nepamainomą sveikatai trijulę.
Vietoj prieskonių
„Daug žolelių prisirinkus galima džiovinti ir visus metus naudoti, kaip prieskonius. Tačiau jau galima rasti šviežių lapelių. Pavyzdžiui, dilgėlė, kiaulpienė ir garšva – nepamainoma trijulė. Šios žolės stiprina kaulus, imunitetą. Ypač dilgėlės naudingos vaikams“, – pasakoja visa tai prie pat savo namų randanti moteris.
Prietarai, atėję iš senolių, anot žolininkės, nėra kalbos ne realaus pagrindo. Pavyzdžiui, pelynas yra puiki dezinfekcijos priemonė, tad juo nuo savo namų žmonės „išrūkydavo“ piktas dvasias. Taip ir ligos nekibdavo. Be to, ši karti žolė valo organizmą, yra pirmoji pagalba sutrikus virškinimui. Mišinyje su kitomis žolėmis, pelynas rekomenduojamas net ir sergant alkoholizmu.
„Prieš dvejus metus pirmą kartą prekiavom „Sveikatos festivalyje“. Patyriau daug streso, – juokiasi Giedrė ir atvirauja, kad nė nežinojo, ką žmonėms reiks pasakoti. Tačiau linksmo būdo moteris greit surado kalbą su žmonėmis ir sako, kad net vienas gana garsus politikas pirko mišinį „alkoholikams“. – Aš pasakoju žemaitiškai apie žoles. Vienam politikui taip patiko mišinio su pelynais paaiškinimas, kad jis net nusipirko“.
Anot Giedrės, ne kartą pati gamta jau krėtė pokštus, kai vos pradėjusi prekiauti džiovintais mišiniais, staiga pakelyje išvysdavo ropinėjantį voriuką. Vėliau su vyru jie jau pasidarė džiovyklą, išmoko, kokius lapus reikia apžiūrėti itin atidžiau, kad gamta vėl kokios staigmenos nepateiktų.
Atgal į biurą nebenori
Su medžiu dirbantis vyras net ir pirmos prekybos stalu pasirūpino. Giedrė sako, kad jei ne vyro palaikymas, vargu ar ji būtų pati drįsusi palikti darbą, kuris ją gniaužė tarp keturių ofiso sienų. Dabar gamtos prieglobstyje gyvenanti moteris sako kasdien kaupia vis naujų žinių ir atskleidžia, kaip moteris gali pagerinti vyrų sveikatą.
„Lietuviškais afrodiziakais galima įvardyti kelis augalus. Gaurometis suteikia sotumo jausmą ir žvalina. Jį galima naudoti ir vyriškai potencijai skatinti. Bene stipriausias gydomąsias savybes turi grybas – poniabudė. Ja Japonijoje impotencija gydoma. Tiesa, grybą reikia rinkti dar kol jis kiaušinio formos, nes ištysęs jis jau skleidžia smarvę. Su vyriška potencija siejamas grybas, turi pikantišką pavadinimą – phallus impudicus. Moterys gali naudoti saldžialapę kulkšnę – pasaulyje jų auga apie 2000 rūšių, tiesa, Lietuvoje iš jų auga tik viena. Skirtingos šio augalo rūšys skirtingose šalyse naudojamos vis kitokiems sutrikimams lengvinti – čekai inkstus tvarko, belgai – perpildytus skrandžius. Pastoti ir susilaukti vaikelio padeda raskila“, – dalijasi žiniomis žolininkė ir priduria, kad augalus ir grybus reikia vartoti saikingai.
O štai liaudiška gudrybė verslininkams, kaip pritraukti pirkėjus ir paskatinti juos atversti pinigines, yra pelargonija. Jos kvapas skatina žmones išlaidauti.
Nepasitikintys savimi, dažnai nerimaujantys žmonės, vaistą taip pat gali rasti gėlių darželyje. Tai bijūnai, jų šaknys turi gydomųjų savybių, o lapeliai puikiai tinka arbatoms.
Moteris sako, kad ji negydo, tik pataria, kaip ir kam iš kartos į kartą žmonės vartojo žoleles. Ir nors ne kartą sulaukė padėkos, kad vienas ar kitas augalas padėjo susidoroti su liga, sako, pasveikti padeda ne tik nuovirai ar arbatos – visų pirma žmogus turi norėti gyventi sveikai ir darnoje.
