Šichanų gyventojai galėjo tik stebėtis, kodėl tarptautinėje žiniasklaidoje šitaip dažnai linksniuojamas gimtojo jų miesto pavadinimas. Nedidelis, uždaras, sudėtingos ir ganėtinai primirštos istorijos miestelis, kurio gyventojų skaičius nuo paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio sumažėjo net perpus, dėmesį patraukė po laikraštyje „The Times“ pasirodžiusios publikacijos.

Joje teigiama, kad būtent Šichanuose, remiantis britų žvalgybos perduota informacija, greičiausiai ir buvo gaminama karinės paskirties paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga – preparatas „Novičiok“.

Didžiosios Britanijos valdžia mano, kad juo ir buvo apnuodyti buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija, rašo dw.com.

Šichanai – vieta, į kurią patekti galima tik su leidimu

Nuo tada, kai tarptautinė bendruomenė susitarė dėl cheminio ginklo sunaikinimo, Šichanų pavadinimas vis rečiau ką nors beprimindavo. Galbūt miestelis būtų visiškai užmirštas, jei ne cheminiai antpuoliai Sirijoje ir Solsberyje kovo 4 d. įvykdytas išpuolis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darosi keista, kodėl apie Šichanus imta kalbėti tik dabar – juk šiame dešiniajame Volgos krante įsikūrusiame mieste veikė visoje Sovietų Sąjungoje svarbiausias cheminio ginklo kūrimo ir gamybos centras.

Iš tikrųjų Šichanai yra ne vienas, o du miestai – Šichanai-1 ir Šichanai-2 (dar vadinami Volsku-17 ir Volsku-18), ir patekti į juos anaiptol nėra paprasta. Jie yra už 130 kilometrų nuo Saratovo. Į juos vedantis kelias saugomos kontrolės punktų, pro kuriuos užsieniečiai nepraleidžiami. Pasak televizijos kanalo „Rossija“ korespondento, nuvykusio tenai tuoj po „The Times“ publikacijos pasirodymo, net rusams būtina turėti FSB (Federalinės saugumo tarnybos) išduotus specialius leidimus.

Šeštąjį praeito amžiaus dešimtmetį reikėtų laikyti ypač sparčios Šichanų plėtros laikotarpiu. Ją paskatino sprendimas įsteigti miestelyje Organinės chemijos ir technologijų instituto padalinį.

Ilgainiui jis tapo savarankiška institucija ir ėmė vadintis Valstybiniu organinės sintezės technologijų institutu (GITOS). Jis, kaip manoma, laikytinas pagrindiniu „sovietų cheminio ginklo lopšiu“. Kaip tik taip institutas kitados buvo apibūdintas oficialiame šalies laikraštyje „Rosijskaja gazeta“.

Būtent Šichanuose, vykdant SSRS gynybos ministerijos užsakymą, 1972 metais buvo inicijuota programa „Foliant“. Joje dalyvavo nemenkas būrys mokslininko Piotro Kirpičiovo vadovaujamų chemikų. Pasak buvusių laboratorijos darbuotojų Vladimiro Ugliovo ir Leonido Rinko, jiems buvo iškeltas uždavinys išrasti naujų nuodingųjų medžiagų ir pradėti bandomųjų jų partijų gamybą.

Karinė tyrimų bazė Saratovo srities Šichanų mieste, kur, kaip įtariama, buvo pagaminta nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“

Pagrindinis vykdytos programos tikslas – už amerikiečių VХ veiksmingesnio kovinio cheminio preparato išradimas.

Remiantis V. Ugliovo žodžiais, chemijos specialistai kūrė nervus paralyžiuojančiu poveikiu pasižyminčius fosforo organinius junginius.

L. Rinkas, aiškindamas, metų metus trukusių eksperimentų prasmę, pridūrė, kad pirmiausia reikėjo susintetinti pavyzdį, o tada pasirūpinti, kad jis atitiktų dešimtis tūkstančių reikalavimų, susijusių kombinacijos efektyvumu ir poveikio nepraradimu, nesvarbu, kokiomis priemonėmis tektų ją gabenti.

Apskritai buvo sukurtos keturios medžiagų grupės. „Novičiok“ pavadinimas joms buvo suteiktas jau už laboratorijos ribų.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo

Paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje darbai laboratorijoje buvo nutraukti. 1993 metais, kai įvairios pasaulio valstybės pasirašė Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei sunaikinimo, Šichanus automatiškai ištiko krizė. Pamažu išsivažinėjo geriausi instituto mokslininkai. V. Ugliovas ir dar vienas specialistas, Vilas Mirzajanovas, 1993 metais kreipėsi į Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją, bendradarbiaujančią su Jungtinėmis Tautomis, norėdami atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija disponuoja naujo tipo kovinėmis nuodijamą poveikį turinčiomis medžiagomis. Deja, kaip teigia V. Ugliovas, minėta organizacija jų kreipimąsi tada tiesiog ignoravo.

Slapta veikusio mokslinių tyrimų instituto darbuotojai pateikė ir tam tikrą pasiūlymą: užuot kūrę cheminį ginklą, jie pareiškė norą užsiimti jo naikinimu. Tačiau bandymas susitarti dėl taikiems tikslams galinčių pasitarnauti preparatų gamybos ypač teigiamų rezultatų nedavė. 2004 metais Šichanai buvo įtraukti į strateginių valstybinių įstaigų sąrašą, o 2005-aisiais GITOS vėl tapo Valstybinio organinės chemijos ir technologijų instituto padaliniu.

Tuo metu buvo svarstomi planai visiškai panaikinti ir slaptą objektą, ir visą jame įrengtą bazę. Instituto darbuotojai ištisus mėnesius negaudavo atlyginimų, o 2007 metų rudenį krizė pasiekė apogėjų – įsiskolinimo suma tada išaugo iki 50 mln. rublių, buvo užfiksuota keletas bado streiko atvejų.

Didžioji Britanija: bandymai ir toliau vyko

Londone dirbantys tyrėjai tikina, kad visiškai cheminio ginklo bandymų Šichanuose atsisakyta nebuvo. Pasak britų žvalgybos atstovų, su grupei „Novičiok“ priskiriamomis nuodingosiomis medžiagomis buvo eksperimentuojama ir visą pastarąjį dešimtmetį, tik tiriami kiekiai buvo gerokai sumažinti, mat medžiaga buvo bandoma jau kaip žmogžudystės įrankis. Kaip tik tokį kaltinimą balandžio 4 d. socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Borisas Johnsonas.

Rusija visus tokio pobūdžio kaltinimas neigia. Kaip agentūrą „Interfax“ informavo buvęs už cheminio ginklo sunaikinimą atsakingos valstybinės komisijos vadovas, įgaliotasis Rusijos prezidento atstovas Pavolgio federalinėje apygardoje Michailas Babičius, Šichanų instituto laboratorijoje niekada nebuvo saugomas joks cheminis ginklas, įskaitant ir dujas „Novičiok“.

„Visos bazės, kuriose buvo saugotas cheminis ginklas, yra paviešintos. Šichanuose tokios bazės nėra“, – patikino M. Babičius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija neigia net patį „Novičiok“ egzistavimo faktą. Siekiant pagrįsti tokį pareiškimą, griebiamasi argumento, kad 2011 ir 2013 metais Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje dirbę specialistai, perskaitę V. Mirzajanovo knygą, kurioje buvo minimas „Novičiok“, ėmė domėtis kokiais nors tokios medžiagos egzistavimo įrodymais, tačiau tada jų rasti esąnepavyko.

OPCW patvirtino JK išvadas dėl Rusijoje sukurtos kovinės cheminės medžiagos

Jungtinių Tautų cheminių ginklų priežiūros organizacija praėjusį ketvirtadienį patvirtino Didžiosios Britanijos išvadas, kad nervus paralyžiuojanti medžiaga, praeitą mėnesį panaudota Anglijoje prieš vieną buvusį rusų dvigubą agentą ir jo dukrą, yra susijusi su Rusija.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) ištirti apnuodytų asmenų kraujo mėginiai „patvirtina Jungtinės Karalystės išvadas dėl toksiškos cheminės medžiagos rūšies“, sakoma Londone paskelbtoje Hagoje įsikūrusios grupės ataskaitos santraukoje.

Joje nurodoma, kad per kovo 4-ąją Anglijos pietiniame Solsberio mieste įvykdytą ataką panaudota cheminė medžiaga buvo „itin gryna“. Nors ataskaitoje anksčiau britų premjerės Theresos May įvardintas medžiagos pavadinimas „Novičiok“ neminimas, tačiau sakoma, kad išsamus panaudotos medžiagos aprašas yra įslaptintoje ataskaitoje, prieinamoje visoms šios organizacijos valstybėms signatarėms.

Vis dėlto medžiagos šaltinis joje nenurodomas.

Didžioji Britanija kaltina Rusiją kovo 4-ąją apnuodijus Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuri buvo sukurta Sovietų Sąjungoje.

„Novičiok“ yra grupė stiprių ir mirtinai pavojingų cheminių junginių, kaip manoma, sukurtų sovietų valdžios XX amžiaus 8-e ir 9-e dešimtmečiais.

Th. May vyriausybė tvirtino, kad Rusija praeityje jau yra panaudojusį tokių medžiagų, ir atkreipė dėmesį į šios valstybės „beatodairišką elgesį“, pavyzdžiui, aneksuojant Krymą.

Rusija kategoriškai atmeta visus kaltinimus ir tvirtina sunaikinusi visus savo cheminius ginklus.

S. Skripalis pardavinėjo paslaptis Didžiajai Britanijai ir persikėlė į šią šalį po 2010 metais įvykusio Maskvos ir Vašingtono apsikeitimo agentais. Jo duktė atakos metu buvo atvykusi į Britaniją iš Rusijos aplankyti tėvo.

Anksčiau šį mėnesį britų žiniasklaida pranešė, kad nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo gelio pavidalo ir kad jos buvo užtepta ant S. Skripalio namų Solsberyje durų rankenos.

Nors iš pradžių buvo baiminamasi, kad jiedu neišgyvens, J. Skripal trečiadienį buvo išrašyta iš ligoninės ir išvažiavo į neįvardytą vietovę, o jos tėvas, kaip teigiama, sparčiai sveiksta.