„Kalbėjau su Ministru Pirmininku apie abu dalykus. Premjerui sakiau, jeigu jis pasakys, kad aš turiu problemą, aš pirmą dieną pasitrauksiu“, - sakė ministras.
Paklaustas apie jo šeimos dirbamas be nuomos sutarties žemes, ministras teigė, kad „vidinio išgyvenimo yra daug“. Vis dėlto jis tai vertina savaip.
„Žinokit, tai kapeikos vertas reikalas. Aš tikrai savaitgalį daug bendravau, bandžiau ir su tuo žmogumi susitikti (žemės savininku - ELTA), tikrai bandžiau, ir nepanoro bendrauti, žinokit keista, nes aš tikrai būčiau bandęs paaiškinti, arba gal net atsiprašyti, nors ne visai teisinga.
Pastarosiomis naktimis daug nemiegojau ir galvojau, kad kol ministras esu, pradėsiu rašyti tokį kaip romaną, nes tos istorijos būna tokios keistos“, - žurnalistams kalbėjo ministras.
B. Markauskas pripažino, kad į viešumą problemą iškėlęs žemės savininkas nemeluoja, tačiau kalbą nukreipė į tai, kad pasėlius per metus deklaruoja apie 130 tūkst. ūkininkų.
„Galiu garantuoti, kad apie 100 tūkst. jų turi lygiai tokią pat problemą. Galit paklausti Nacionalinės mokėjimo agentūros - mes prieš pusmetį buvome sudarę darbo grupę, bandėme nuspręsti nuo šių metų pradėti iš ūkininkų reikalauti, kad bent 40 proc. dirbamos žemės raštiškomis sutartimis galėtų įrodyti, kad jie dirba. 60 proc. ir liktų galimybė turėti žodinį susitarimą. Kitais metais galbūt iki 60 proc., dar kitais metais - gal iki 80 proc.
Mano kaltė yra tokia... Aš jau išsprendžiau tą kaltę. Bent jau finansinę. Pasitarėme su šeima ir nusprendėme, kad reikės parduoti karves, ir to piliečio sklypo kaina labai išaugs, nes fermos šalia nebus, tai, aš manau, kad taip kompensuota bus“, - pasakojo B. Markauskas.
Dėl neįprastai didelių ministerijos veiklos viešinimui numatytų lėšų ir įkainių ministras sakė, kad nežinia, ar visi numatyti pinigai bus išleisti, - nurodyta tik galima didžiausia suma.
„Mes tiek numatome, nes tiek galime numatyti. Dėl ko tokia didelė suma, lyginant su kitomis ministerijomis? Nes žemės ūkis gauna iš tikrųjų labai didelę paramą iš Europos Sąjungos - kasmet apie milijardą eurų. Žinoma, kad ES nori, kad ta parama būtų viešinama. O iš nacionalinio biudžeto tam bus skirti labai nedideli pinigai, gal tik 5 proc. nuo visos tos sumos. Čia tik kuriamas mitas, kad Markauskas norės visur reklamuotis, bet yra tikrai ne taip“, - kalbėjo ministras.
B. Markauskas teigė tikintis, kad konkursas vykdytas skaidriai ir teisingai. „Per didelis ratas dalyvaujančiųjų, kad kažkas kažką būtų galėjęs nuslėpti“, - sakė ministras.
Eltos paklaustas, kodėl vykdant pirkimus nepaisyta sveiko proto logikos, kad pačiai ES tikriausiai būtų priimtinesnis viešinimas perkant beveik 8 kartus daugiau straipsnių rinkos kaina nei daug mažiau straipsnių maždaug 8 kartus didesne nei rinkos kaina, B. Markauskas sakė, jog džiaugiasi, kad atsirado galimybė žiniasklaidai.
„Nežinau techninių detalių, nes nepasirašinėjau to sprendimo, bet iš tikrųjų džiaugiuosi, kad atsirado galimybė netgi vietinei žiniasklaidai. Tikrai galėtume labai viešinti, nes kai kurios priemonės, matome, kad tikrai stringa“, - kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio. Paaiškėjo, kad faktiškai B. Markausko motina Sofija Markauskienė apie 5 metus naudojosi sklypais be leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra S. Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina išsklaidyti šešėlius, kritusius dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir jo šeimos veiklos. Pasak Prezidentės, esama situacija šešėlį meta ir ant visos Vyriausybės darbo. Tuo tarpu S. Skvernelis nesureikšmino šios informacijos ir aiškino, kad tai yra žemės ūkio ministro šeimos reikalas.
Taip pat pasklido informacija, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) už 6 milijonus eurų ateinantiems keleriems metams per viešuosius pirkimus pirko viešinimo paslaugas, kurių kaina gerokai viršija vidutines rinkos kainas.
Seimo narys ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu ištirti ir įvertinti ŽŪM vykdomus viešinimo paslaugų viešuosius pirkimus.
Parlamentaro duomenimis, Žemės ūkio ministerija perka 12 minučių animuotą vaizdo klipą už 22 680 eurų, už įrašą svetainėje „Facebook“ moka 100 eurų, o už vieną „kliką“ (paspaudimą) ir iš „Google“ paieškos sistemos atvestą lankytoją - po 36 euro centus, už reportažą - 18 tūkst. eurų.