Tokios kalbos atsinaujino po to, kai šeštadienį sukilėlių anklave Rytų Gutoje įvykdytos atakos, per kurią esą buvo panaudoti cheminiai ginklai.
Tiesa, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ nespekuliavo tema, ar tai virs plataus masto kariniu konfliktu.
„Čia yra būrimas iš kavos tirščių“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasak politologės, diskusijose vyrauja nuomonė, kad ataka buvo kerštas sukilėliams dėl to, kad jie prieš tai stipriai smogė Basharo al Assado pajėgoms.
„Vyksta konfliktas ir bandoma parodyti, kad „užteks, mūsų pajėgų nebeatakuosite, ir reikia išspręsti tą klausimą. Cheminis ginklas yra labai „geras“ būdas sunaikinti norą priešintis, nes tai yra baisu, tai paliečia civilius gyventojus“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
V. Putinui naudinga teroristinė taktika
Politologė atkreipė dėmesį, kad įtampa tarp Vakarų ir Rusijos didėja. Ji paminėjo sankcijas, diplomatų išsiuntimą.
„Įtampa tvyro, ir, man atrodo, kad V. Putinui tos įtampos kuo toliau, tuo labiau reikės, nes ekonominė situacija Rusijoje toli gražu negerėja. Siekiant išvengti maištų viduje, reikės stipraus priešo, stiprios įtampos tam, kad pateisintų savo buvimą valdžioje, išlaidas karinėms pajėgoms, jų stiprinimui, tik klausimas – kur ta įtampa nukryps“, – sakė M. Šešelgytė.
Politologė pažymėjo, kad įtampa nebūtinai reiškia prasiveržimą karo veiksmais, kas būtų pavojinga abiem pusėms.
„Man atrodo, kad ir V. Putinas puikiai suvokia, kad, jeigu vyksta didelis konfliktas, situacija yra labai nestabili, neaiški, nes vis tiek Vakarai yra stipresni. Galbūt geriau to nebandyti, geriau tą įtampą palaikyti mažom dozėm“, – Rusijos prezidento logiką bandė paaiškinti M. Šešelgytė.
Politologei V. Putino elgesys panašus į Šiaurės Korėjos lyderio manipuliacijas, kai pagrasinama, sukeliama įtampa, išsiderama tam tikrų galimybių sau, ir vėl toliau veikiama.
„Man atrodo, kad ir V. Putinas panašią teroristinę taktiką naudoja. Ir jeigu tai išsiveržia į konfliktą, tai tu nebeturi galimybės šantažui“, – sakė M. Šešelgytė.
Įmanomi vienašališki veiksmai
Rusija šios cheminio ginklo atakos Sirijoje akivaizdoje, kaip pabrėžė politologė, elgiasi tradiciškai - įvykį vadina provokacija.
„Vakar, kiek teko skaityti, tai pagrindinė linija yra tai, kad patys sukilėliai sandėlyje turėjo cheminių ginklų atsargų, į sandėlį buvo numestos bombos, tokiu būdu cheminės medžiagos pasklido ir apnuodijo gyventojus“, – Rusijos poziciją nusakė M. Šešelgytė.
Tačiau, pasak politologės, mokslininkai neigia tokias galimybes sakydami, kad išsisklaidžiusios cheminės medžiagos neturi poveikio, nes turi būti tam tikros jungtys, tai turi būti sudėta į ginklą.
„Tai ta visa pasaka ir tėra pasaka“, – apibendrino M. Šešelgytė.
Pasak politologės, sunku pasakyti, kokio atsako imsis Vakarai. Apie „raudonas linijas“, anot jos, kalbama nuo 2013-ųjų, kuomet Sirija dar Barackui Obamai pažadėjo atsisakyti cheminių ginklų.
„Rusai tuomet pasiryžo tarpininkauti. Sirija prisijungė prie cheminio ginklo nenaudojimo konvencijos. Jau tuomet Obama kalbėjo apie „raudonas linijas“, – sakė M. Šešelgytė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad norint legitimizuoti kokius nors karinius veiksmus, reikia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo, o jai priklauso ir Rusija. Ji tam niekada nepritars, nes jos interesas yra išlaikyti B. al Assadą valdžioje.
„Tuomet, kai kalbama apie atsaką, ko gero, mes kalbame apie kažkokius vienašalius veiksmus. Trumpo administracija jau ėmėsi tų veiksmų, buvo bombarduojami tam tikri objektai. Galbūt galėtų įjungti daugiau valstybių ir mes galėtume kalbėti apie kažkokią koaliciją, kuomet yra vykdomi vienašališki objektų bombardavimai“, – sakė M. Šešelgytė.
Vis dėlto, pasak politologės, objektų, kuriuose laikomi cheminiai ginklai, bombardavimas yra tik trumpalaikis sprendimas, kuris neišsprendžia visos problemos.
„Pasigaminti cheminį ginklą galima pakankamai nesudėtingai, jį susekti yra labai sudėtinga, tuo labiau žinant, kaip Sirija bendradarbiauja su Rusija, kuri irgi turi labai dideles cheminio ginklo atsargas. Tai nėra sprendimas. Sprendimas, ko gero, būtų kažkoks politinis sprendimas, kuomet būtų ieškoma apskritai išeities iš konflikto, ką daryti su Assadu“, – sakė M. Šešelgytė.
Smogė režimo pajėgų bazei
Vienašališkų veiksmų Sirijoje prieš režimo pajėgas gali imtis ne tik JAV. Pavyzdžiui, pirmadienio naktį smogta strateginei Taifūro oro pajėgų bazei, dar vadinamai T-4. Čia anksčiau buvo dislokuota ir Rusijos aviacija bei Irano bepiločiai orlaiviai.
Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA anksti pirmadienį pranešė, kad „kelios raketos smogė Taifūro oro uostui. Mūsų oro erdvės gynybos sistemos blokuoja raketų ataką.“ SANA iš pradžių paskelbė, kad raketų smūgis Taifūro bazei yra „įtariama JAV ataka“, bet vėliau pašalino bet kokias užuominas apie Ameriką.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu sekmadienį paneigė, kad jos vykdė kokių nors smūgių Sirijoje.
„Šiuo metu Gynybos departamentas nevykdo Sirijoje jokių smūgių iš oro“, – sakė vienas Pentagono atstovas.
„Tačiau toliau atidžiai stebėsime padėtį ir palaikysime vykstančias diplomatines pastangas patraukti atsakomybėn naudojančius cheminius ginklu – Sirijoje arba kitur“, – pridūrė jis. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad T-4 bazę bombardavo ne JAV, o Izraelio aviacija. Į bazę esą buvo paleistos 8 sparnuotosios raketos, iš kurių 5 sirai neva numušė. Izraelio, anksčiau bombardavusio Sirijos vyriausybės pozicijas, tarp jų sietas su cheminiais ginklais, kariuomenės atstovė pirmadienį atsisakė komentuoti padėtį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas keliomis valandomis anksčiau griežtai perspėjo Sirijos režimą dėl cheminės atakos paskutiniame sukilėlių kontroliuojamame mieste Damasko rytiniame priemiesčių rajone ir pažadėjo atsaką. Dar pernai balandį JAV keliomis dešimtimis sparnuotųjų raketų smogė režimo kontroliuojamai Šairato oro pajėgų bazei, iš kurios, kaip įtariama, cheminę ataką surengė sirų aviacija.