Jokia paslaptis, kad pernelyg didelis įsitraukimas į socialinius tinklus dažnai baigiasi tuo, kad tarp tų, kuriems suteikiamas draugo statusas, atsiranda nemažai beveik nepažįstamų asmenų arba tiesiog pašaliečių, patenkančių į sąrašus visiškai atsitiktinai – per draugų draugų draugus. Tokia situacija, pasirodo, gali turėti liūdnų pasekmių, nes draudimo įmonės, savaime suprantama, besirūpinančios savo interesais, kartkartėmis mėgsta pasiknaisioti klientų paskyrose. Kaip tik taip šįsyk ir nutiko.
Kitas incidento dalyvis savo kaltę pripažino ir eismo įvykio buvo užfiksuotas pagal visus europinio protokolo reikalavimus, nekviečiant policijos. Tačiau draudimo įmonės darbuotojai suabejojo nukentėjusiojo parodymų teisingumu ir apkaltino jį bandymu išsireikalauti sau nepriklausančią kompensaciją. Kaltinimas buvo grindžiamas prielaida, kad jei apgadintų automobilių savininkai vienas kitą pažįsta, vadinasi, galėjo būti susitarę.
Šis atvejis, kad ir labai neįprastas, atskleidė naujo pobūdžio problemą, kylančią dėl to, kad draudikai, formuodami draudimo dokumentus, gali stebėti klientų puslapius socialiniuose tinkluose. Kaip rašoma lenkų portale, šią metodiką draudimo įmonės taiko ir norėdamos išsiaiškinti, kurie vairuotojai linkę viršyti greitį arba slapta teikia transportavimo paslaugas, mat tada, vadovaujantis Lenkijos įstatymais, draudimo įmokos turi būti kelis kartus didesnės.
Specialistai teigia, kad šiuo konkrečiu atveju labai praverstų nuotraukos, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytus pažeidimus ir transporto priemonių padėtį viena kitos atžvilgiu iš karto po incidento. Nepakenktų ir vaizdo kamera užfiksuoti kadrai arba nepriklausomo liudytojo parodymai.
Jei tokių duomenų nėra, lieka tik du keliai, abu galintys privesti prie teisminio nagrinėjimo.
Pirmas kelias – rasti nepriklausomą ekspertą, kuris, išanalizavęs incidento aplinkybes, apžiūrėjęs įvykio vietą ir įvertinęs padarytos žalos mastą, galėtų pateikti išvadas dėl nukentėjusiojo žodžių teisingumo.
Vis dėlto teismas tokių išvadų nenuginčijamu įrodymu nelaiko, kadangi jis visada gali skirti savą ekspertą, turintį iš naujo aiškintis visas aplinkybes. Jo pateiktas išvadas, nesvarbu, ar jos sutampa su ankstesnėmis, ar nuo jų skiriasi, teismas laikytų vienintelėmis galiojančiomis.
Antras kelias – nusiųsti draudimo bendrovei laišką, informuojantį, kad draudikui atsisakius išmokėti kompensaciją nukentėjusysis yra priverstas kreiptis į prokuratūrą dėl įžūlaus apkaltinimo bandymu išsireikalauti pinigus. Po prokuroro sprendimo abejonių dėl to, ar susidūrimas buvo atsitiktinis, ar tyčinis, kilti neturėtų.
