Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį. Jei 2009 m. paslaugų eksporto apimtys sudarė apie 10 proc. šalies BVP, tai pernai paslaugų eksporto dalis jau viršijo 20 proc. Svarbiausiais sektoriais išlieka transporto paslaugos bei turizmas, kurie kartu sudėjus sudaro virš 70 proc. viso paslaugų eksporto. Kita vertus, šie du sektoriai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų, jei pasaulio ekonomikos pagrindas imtų svyruoti.
Šiuo metu transporto sektorius išgyvena pakilimo nuotaikas dėl išaugusių pasaulinės prekybos srautų bei iš gilios recesijos brendančios Rusijos ekonomikos. Tačiau atvėsus ekonomikai ar įsismarkavus prekybos karams, prekių judėjimui, o tuo pačiu ir transporto paslaugų poreikiui, iškiltų reali grėsmė.
Turizmo sektorius sukuria santykinai mažai pridėtinės vertės ir yra gana smarkiai priklausomas nuo turistų iš rytų šalių. Daugiau nei pusė kelionių paslaugų eksportuota į NVS šalis, tuo tarpu bendroje paslaugų eksporto struktūroje NVS rinka užima tik penktadalį. Turizmo sektorius artimiausiu metu turėtų pajusti atsigaunančios Rusijos gyventojų pajamų didėjimą, tačiau tikroji ir daug reikšmingesnė pergalė būtų kelionių į Lietuvą populiarėjimas vakarų valstybėse.
Ypatingai optimistiškai nuteikia aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas. Telekomunikacijų, informacinių technologijų (IRT), konsultacijų bei kitų verslo paslaugų eksporto apimtys per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo iki 15 proc. viso paslaugų eksporto bei savo svarba varžosi su turizmu. Palyginimui, prieš 10 metų aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus dalis nesiekė 8 proc. Šių sektorių plėtra kuria gerai apmokamas darbo vietas ir yra bandymas transformuoti Lietuvos ekonomiką, kuriai būtina kilti pridėtinės vertės kopėčiomis aukštyn.
Nors IRT bei kitų verslo paslaugų eksportas yra atsparesnis išorės sukrėtimams, lyginant su transporto ir turizmo sektoriais, tačiau ir jo plėtrai grėsmių yra. Darbo jėgos trūkumas, be abejo, paveiks plėtros galimybes ir, skirtingai nei gamybos srityje, čia dažnu atveju žmogaus darbą pakeisti mašinomis yra nepalyginamai sudėtingiau. Paslaugų verslo atstovai mažiau skundžiasi darbo jėgos trūkumu lyginant su statybų ar pramonės įmonėmis, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūks ir čia, todėl ateinančiais metais galimybės plėstis bus ribotos ir tai mažins kainų konkurencingumą. Tikėtina, kad įmonės savo poreikį kvalifikuotai darbo jėgai kažkiek galės patenkinti specialistais iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat panašu, jog paslaugų centrų kūrimasis Lietuvoje nebebus toks intensyvus, koks buvo pastaraisiais metais, ir tai turėtų sulėtinti IRT paslaugų eksporto augimą.
Ilgojo laikotarpio aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus potencialas labiausiai priklauso nuo švietimo sistemos. Iki šiol užsienio investuotojus galėjome nustebinti gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi, tačiau kokybė yra ne mažiau svarbu. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį ne tik į aukštojo mokslo, bet ir vidurinio mokslo kokybę. Remiantis 2015 m. EBPO atliktu tyrimu, kas ketvirtam Lietuvos vaikui trūksta skaitymo, skaičiavimo ir fizinių mokslų bazinių žinių. Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai iš visų Baltijos šalių bei atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. Esant dideliems bazinių gebėjimų netolygumams vėliau gali būti sudėtinga užtikrinti ir aukštojo mokslo kokybę.
Kasmet paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau sklandžiai jo veiklai netrūksta ir iššūkių. Transporto ir turizmo sektoriai ir toliau išliks smarkiai priklausomi nuo tarptautinių tendencijų ir geopolitinių veiksnių. Protekcionistiniai veiksmai tiek iš JAV, tiek iš Rusijos pusės galėtų prislopinti ar net sustabdyti jų augimą. Aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų eksporto ateitis artimiausiu metu atrodo šviesi, tačiau ilguoju laikotarpiu siekiant užtikrinti sparčią jo plėtrą reikės atitinkamos darbo jėgos ir žmogiškojo kapitalo plėtros.
