Norisi, kad jie augtų lietuviais, mokytųsi lietuviškoje mokykloje ir būtų Lietuvos, o ne kitos šalies ateitimi. Kartu su neparduotu namu esu likusi ir šio gyvenamojo rajono bendrijos nare. Vaizdai, kuriais dalinasi bendrijos nariai, jau ne tik liūdina, bet ir glumina.
Automobiliai klimpsta važiuojamojoje dalyje ir be specialaus transporto negali būti ištraukti. Kodėl apsėmus kelius Rusnėje organizuojamas automobilių perkėlimas, o Vilniaus miesto gyventojai neturi galimybės nuvežti vaikų į mokyklą? Tie, kurie rizikuoja vežti, užklimpsta ir automobilius vaduoja savo sąskaita.
Žinau, kiti pradės piktai komentuoti, kad reikėjo pirkti butą ir gyventi mieste, bet užbėgsiu už akių: čia ir yra Vilniaus miesto teritorija. O kelias yra C2 kategorijos ir jungia Trakų Vokės, Daniliškių ir Pagirių gyvenvietes. Gyventojai deda visas pastangas, kad kelią išasfaltuotų, savo lėšomis parašė projektą, gavo statybos leidimą, bet lėšų darbams vis neatsiranda. Gyventojai savo lėšomis tvarkosi vidines gyvenamosios bendrijos gatves ir tai pagal lietuvišką supratimą yra normalu, bet kada valstybė negali pasirūpinti valstybinės reikšmės keliais tarp gyvenviečių, tai yra visiškai nenormalu.
Taigi, kai ateina laikas apsispręsti, ar grįžti, tokie dalykai labai demotyvuoja. Lietuvoje nedžiugina daug dalykų, bet nuosavą kiemą ir neužterštą orą gali pasiūlyti ne visos šalys. Todėl, kol Lietuva negali konkuruoti su kitomis šalimis darbo užmokesčiu, tai bent suteikite galimybę oriai gyventi savo namuose ir pasiekti darbus, mokyklas bei darželius nuosavu ir/arba viešuoju transportu. Tada mes ir norėsime grįžti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas
Šiemet planuojama įvairiose sostinės seniūnijose sutvarkyti net 80 kilometrų gatvių, beveik 10 km iš jų žvyrkelių. Pirmiausia bus tvarkomos tos gatvės, kuriomis per parą daugiausia pravažiuoja viešojo ir kitų transporto priemonių, kuriose gausu pažaidų ir remontuotinų vietų ir kurių atkarpoje daugiausia provėžų bei nelygumų.
Didžioje dalyje gatvių bus remontuojamos atsiradusios duobės, dalis gatvių bus tvarkomos ištisinio asfaltavimo būdu, kai keičiama visa kelio danga. Gyvenamosios aplinkos gerinimo programai ir saugaus eismo užtikrinimui šiemet skirta daugiau kaip 16 mln. Eur.
Pavasarį Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prašydama skirti daugiau kaip 2 mln. eurų Jaunystės gatvės projekto įgyvendinimui, nes šia gatve vyksta intensyvus transporto eismas.
Vilniaus miesto savivaldybė nelaukdama Kelių direkcijos sprendimo pradeda viešųjų pirkimų procedūras. Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui ir paaiškėjus laimėtojui šią gatvę planuojama sutvarkyti. Gatvėje bus paklota asfalto danga, įrengti šaligatviai, pėsčiųjų, dviračių takai ir apšvietimas. Sutvarkius gatvę bus planuojamas viešojo transporto eismas.
Norėdami pagerinti esamą gatvės būklę, sunkiau pravažiuojamose gatvės atkarpose, savivaldybė pasirūpino skalda, gatvės danga bus nuolat lyginama greideriu.