D. Trumpas nurodė, kad bus dislokuota „kažkiek – nuo 2 000 iki 4 000“ Nacionalinės gvardijos narių ir kad jis „tikriausiai laikys“ karius ten, kol pagal jo stumiamą projektą bus pastatyta fizinė siena „arba didelė jos dalis“.
Tai galėtų reikšti ilgą dislokavimą, kurio kainą, kaip pripažino prezidentas, Baltieji rūmai „dar tikrina“.
Ir Kongreso respublikonai, ir demokratai nenorėjo, kad sienos projektą finansuotų mokesčių mokėtojai, ir skyrė mažiau nei dešimtadalį iš 18 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. eurų), kurių prašė D. Trumpas.
Tačiau prezidentas tvirtino, kad migrantų srautas per sieną kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir kad tai reikia spręsti.
Jeigu bus dislokuoti 4 tūkst. karių, šis kontingentas būtų didesnis negu JAV šiuo metu laiko Sirijoje ir maždaug perpus mažesnis už JAV kontingentą Irake.
JAV Nacionalinė gvardija ir anksčiau yra padėjusi saugoti pietinę šalies sieną: 2010 metais, vadovaujant prezidentui Barackui Obamai, ir 2006–2008 metais, kai prezidento poste dirbo George'as W. Bushas. Abi šios misijos truko maždaug po metus.
Respublikonai gyrė D. Trumpo sprendimą, bet demokratai jį pavadino „skubotu ir politiškai motyvuotu“.
Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) didėjant įtampai ketvirtadienį griežtai sukritikavo JAV lyderį ir sakė, kad „grasinamos ar nepagarbios nuostatos“ yra nepagrįstos.