Pastaruosius serialai vis dažniau lenkia ne tik žiūrimumo reitingais, žvaigždžių kiekiu bei biudžetais, tačiau ir siužetais, rašoma pranešime spaudai.
Artėjant karališkosioms Didžiosios Britanijos princo Harry vestuvėms, didžiausia vaizdo transliacijų internetu platforma viaplay.lt rekomenduoja pamatyti serialus, kurie padės išsklaidyti istorinių serialų badą ir leis dar sykį pasinerti į rūmuose rezgamų sąmokslų ir netikėčiausių istorijų sūkurį.
Bene garsiausia tokių kūrinių meistrė – britų istorinių – romantinių romanų rašytoja Philippa Gregory, kurios sąskaitoje – kultinė knygų serija „Baltoji karalienė“.
Savo kūriniuose moteris narplioja moterišką britų kovos dėl karūnos liniją – rašytoją jaudina ne mūšiai karo lauke, o rūmuose verdančios aistros ir intrigos, kurias neretai kursto į karūną nusitaikiusios rūmų damos. P. Gregory kūrinių pagrindu 2013-aisiais sukurtas serialas „Baltoji karalienė“ (angl. „The White Queen“) patiko ir kino kritikams, ir žiūrovams – serialo sąskaitoje eilė nominacijų Auksinių gaublių ir Emmy apdovanojimams!
„Baltojoje karalienėje“ siužetas apraizgo Lankasterius ir Jorkus, XV amžiuje pradėjusius Baltosios ir Raudonosios rožių karą. Į 1464-uosius nukeliantis veiksmas pristato jau devynerius metus karo alinamą Angliją. Žuvus eiliniam šalies karaliui, dvi didžiausios ir įtakingiausios šalies šeimos – Jorkai ir Lankasteriai stoja į kovą dėl karūnos, gauti kurią pavyks tik vienam jų. Kol vyrai eina į žygius ir kaunasi karo lauke, demonstruodami eilę metų lavintus karių įgūdžius, rūmų damos nė neketina sėdėti sudėjusios rankų ir taip pat stoja į kovą dėl sosto. Seriale verdančioje kovoje dėl karūnos susiduria trijų stiprių ir įtakingų moterų interesai – Elžbieta Vudvil, Margarita Bofort ir Anė Nevil pasiryžusios tapti karalienėmis, tad žiūrovui belieka stebėti aibę intrigų ir spėlioti – kuri iš jų taps ta vienintele, valdysiančia šalį?
Televizijos ekranus pasiekus „Baltajai karalienei“, 2013-aisiais P. Gregory išleido dar vieną romaną, tapusį pagrindu serialui „Baltoji princesė“ (angl. „The White Princess“), tad siužetinės abiejų serialų linijos – susijusios. „Baltosios princesės“ siužetas narplioja Elžbietos Vudvil dukters, karalienės Elžbietos likimo vingius ir jos kelią karūnos link. Mini serialo veiksmas žiūrovą nukelia į 1485-ųjų Angliją, kurioje, po aibės kruvinų kovų, šalies sostą užima Tiudorų palikuonis, karalius Henrikas VII. Pergalės atveju pažadėjęs vesti princesę Elžbietą, jaunasis karalius tikisi atgaivinti Baltosios ir Raudonosios rožių karo nualintą šalį, tačiau naujoji karaliaus žmona nė neketina būti nuolankia rūmų gyventoja – užsispyrusi, valdžios trokštanti moteris rezga savo planą karaliaus ir Anglijos likimui...
Į Anglijos dvarų intrigų verpetą įsuka ir serialas „Karalystė“ (angl. „Reign“), erotinių ir kovų scenų kiekiu bei intrigų gausa neretai lyginamas su kultiniu serialu „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“). Istoriniais faktais nesiremiantis ir išgalvotą istoriją pasakojantis serialas išsiskiria aistromis ir intrigomis, o herojų kostiumai labiau primena įspūdingus aukštosios mados kūrinius nei viduramžių damų dėvėtus apdarus. Serialo „Karalystė“ veiksmas vystomas 1557-aisiais. Škotijos princesė Marija Stiuart nuo vaikystės slepiama vienuolyne, kur pasišventusios vienuolės merginą saugo nuo konkurentų, trokštančių jos mirties. Deja, saugus gyvenimas už vienuolyno sienų vieną dieną baigiasi – Marija privalo sugrįžti į rūmus, kuriuose jos laukia ne tik teisėtai priklausantis sostas, tačiau ir santuoka su princu Filipu. Deja, vos peržengus rūmų slenkstį Marija patenka į apkalbų, intrigų ir sumaniai apgalvotų keršto planų pinkles, tad moters kelias valdžios link toli gražu nebus rožėmis klotas.
