„Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis fakto patvirtinimas. Tikiuosi, kad tyrėjai, kalbant apie ekspertus, kurie darbuojasi tiriant šitą bylą, galės pateikti neginčijamus įrodymus“, - pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Premjeras nesistebėjo tuo, kad Rusija kovo 30 d. išprašė iš šalies tris Lietuvos diplomatus.
„Nereikėjo būti naiviems, kad bus kitokie atsakomieji žingsniai“, - akcentavo S. Skvernelis, įvertindamas Maskvos žingsnius kaip įprastą praktiką.
Premjeras teigiamai atsiliepė apie Vakarų kolektyvines sankcijas Rusijai. Pasak jo, koordinuotas Vakarų valstybių atsakas ir solidarizavimasis su Jungtine Karalyste yra labai svarbus.
„Sankcijos Rusijai rodo, kad daugumai valstybių yra labai svarbus besąlyginis tarptautinės teisės laikymasis. Metodai, kurie buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje, yra visiškai nepriimtini. Atsakas parodė, kad visgi tai nėra vien tik Rusijos ir Jungtinės Karalystės problema. Čia esminis dalykas“, - apibendrino S. Skvernelis.
Buvęs Rusijos dvigubas agentas S. Skripalis ir jo dukra Julija kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Londonas dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
Reaguodamos į Skripalių apnuodijimą, 24 pasaulio valstybės ir NATO jau paskelbė išsiųsiančios daugiau kaip šimtą Rusijos diplomatų. Tai - precedento neturintis tarptautinis atsakas į pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų atvejį, kai nervus paralyžiuojanti medžiaga Europoje panaudota puolamaisiais tikslais.
Daugiau kaip 20 ES ir NATO šalių išsiuntė apie 150 Rusijos diplomatų, kurie, kaip manoma, yra po priedanga dirbantys Rusijos agentai.
Lietuva atsakydama išsiuntė 3 Rusijos diplomatus.
