„Mintis organizuoti ekskursijas kilo Aplinkos apsaugos skyriui. Išvykų metu siekiama gyventojus supažindinti, kaip tvarkomos atliekos sąvartyne, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais, komunalinių atliekų svėrimu. Informaciją tik paskelbėme, todėl užsiregistravusių dar nėra. Dėl kvapo - manome, kad apseisime be respiratorių”, - Eltai sakė Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Laima Mulmienė.
Išvykos į Takniškių sąvartyną planuojamos balandžio 11 ir 14 dienomis. Numatoma ekskursijų trukmė sąvartyne - po porą valandų.
Aplinkos ministerija atliekų tvarkymą vadina viena opiausių aplinkosaugos problemų, o sąvartynus - ypatingo dėmesio reikalaujančiais objektais.
Tam, kad jie neterštų aplinkos ir chemiškai neveiktų požeminio vandens, būtina saugiai naudoti sąvartynus, tinkamai juos izoliuoti.
Atskiruose sąvartynuose stebimas kai kurių cheminių junginių koncentracijų padidėjimas, bet didesnio poveikio požeminiam vandeniui jie neturi, teigia požeminio vandens kokybę stebintys Lietuvos geologijos tarnybos specialistai.
Iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą pradėta Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Reformuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.
Regioniniai Alytaus, Kauno Lapių ir Zabieliškio, Marijampolės, Panevėžio, Telšių, Utenos nepavojingų atliekų sąvartynai įrengti šalia jau esamų senų rekultivuotų sąvartynų.
Klaipėdos ir Šiaulių regioniniai sąvartynai įrengti šalia pavojingų atliekų tvarkymo įmonės UAB „Toksika“, Tauragės sąvartynui išskirtas naujas žemės sklypas.
Vilniaus regioninis sąvartynas įrengtas šalia buvusio Elektrėnų ir Vievio miestų buitinių atliekų sąvartyno. Senajame sąvartyne nebuvo įrengtas dugną izoliuojantis pagrindas ir drenažinės sistemos, todėl iškastos deponuotos atliekos perkeltos į veikiančio Kazokiškių sąvartyno teritoriją.