Štai taip nutiko ir man. Aš, kai gyvenau viename mieste, buvau deklaruota pas tėtį. Bet tėčiui mirus, aš iš ten išsideklaravau ir persikėliau gyventi į kitą miestą (taip jau lėmė aplinkybės). Kadangi esu vieniša mama, auginanti tris mažamečius vaikus, esu patekusi dabar į tokią situaciją, kad daug kam būtų tikrai nejuokinga. Nuomuojuosi butą be nuomos mokesčio ir be jokios raštiškos sutarties, todėl teko kreiptis į miesto seniūniją, prašyti, kad mane su vaikais paliktų prideklaruotą prie savivaldybės. Bet aš kai ten nuėjau, likau šokiruota, kaip su manimi kalbėjo seniūnijos darbuotoja. Aš jai išdėsčiau savo situaciją, o ji man atsakė: „Imat dabar telefoną ir skambinat savo buto, kuri nuomuojatės savininkams“.
Na, aš taip ir padariau. Daugmaž pasakiau, kokia yra problema savininkams, tik seniūnijos darbuotoja pagriebė iš manęs telefoną ir pradėjo aiškinti visus niuansus – kad jie būtinai turi mus prideklaruoti ir panašiai. Savininkams atsisakius mane su vaikais prideklaruoti nuomuojame bute, seniūnijos darbuotoja pasakė, kad ji neva galinti padaryti taip, kad savininkai turėtų mokesčius mokėti, nes juk yra mokesčių inspekcija. Šeimininkai atsakė, kad mane su trimis vaikais išmes į gatvę.
Negana to, aš paklausiau, ką man daryti su mažiausiu vaiku, kuris deklaruotas tėvo namuose, kitame rajone. Seniūnijos darbuotojos atsakymas buvo toks, kad deklaruočiau ir kitus vaikus ten. Aš sakau, o ar į mokyklą ir į darželį aš turėsiu ten vežioti? Ji pasakė, kad taip. Likau be žodžių.
Ar aš galiu sulaukti pagalbos iš ko nors, kai yra žmogus nulio vietoj? Kai Seimas leidžia įstatymus nepagalvodami dėl tokių žmonių kaip aš. Aš šiuo metu esu benamė pagal įstatymą ir nei vaikų pinigai, nei jokios socialinės ar sveikatos paslaugos nei man, nei mano vaikams nepriklauso. Atsakykite, ar tai normalu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius
Pasak atstovo, kalbamu atveju gyventoja turėtų dar kartą kreiptis į miesto seniūniją ir paaiškinti, kad ji dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos savo gyvenamame mieste (ką numato ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 str. 1 d.6 p. ), parašyti prašymą įtraukti ją ir jos nepilnamečius vaikus 12-kai mėnesių (kaip numato GVDĮ) į gyvenamosios vietos nedeklaravausių asmenų apskaitą toje savivaldybėje.
„Prašyme įtraukti į šią apskaitą gyventoja turi nurodyti, savo socialinius, ekonominius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje, (juk sprendžiant iš pateiktos informacijos, ši gyventoja dėl kažkokių priežasčių persikėlė gyventi į kitą miestą) t. y. tiesiog nurodyti, kad ji, pvz., dirba toje savivaldybėje, vaikai lanko mokyklą ar darželį, ar kt. realius interesus; pažymėtina, kad įrašant į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, gyventojas privalo nurodyti realų savo gyvenamosios vietos adresą toje savivaldybėje“, – teigė jis.
Tuo pačiu, anot K. Vaitkevičiaus, seniūnijos darbuotoja, patikrinusi gyventojos pateiktus duomenis, privalo 12-kai mėnesių įtraukti šią gyventoją ir jos nepilnamečius vaikus į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyvenamo miesto savivaldybėje.
„Pažymėtina, kad būsto savininkų nesutikimas, kad faktiškai gyvenantys jų būste asmenys jame deklaruotų savo gyvenamąją vietą, t. y. valstybei nurodytų realią savo gyvenamąją vietą, vertintinas kaip tyčinis trukdymas valstybei turėti būtinus duomenis apie faktinę gyventojų gyvenamąją vietą, iš dalies – ir savininko būste gyvenančių asmenų teisės į valstybės teikiamas įvairias paslaugas suvaržymas.
Būsto savininko interesų apsaugai GVDĮ numatytas ir terminuotas deklaravimas, pvz., 3 mėn., 6 mėn., todėl būtina kuo plačiau skleisti informaciją gyventojams, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria, nepanaikina ar nepakeičia būsto savininko turtinių teisių į savo būstą.