Tuo pačiu streikas yra kol kas didžiausias išmėginimas prezidento Emmanuelio Macrono ekonomikos strategijai.
Nacionalinė geležinkelių kompanija SNCF sakė, kad antradienį važinėja tik maždaug 12 proc. traukinių. Tai pirmas iš virtinės planuojamų streikų, kurie turi tęstis tris mėnesius.
Eismas sutriko ir „Eurostar“ linijose į Didžiąją Britaniją, taip pat sutriko susisiekimas su Vokietija, nors dauguma traukinių važinėjo normaliai.
Keleiviai ieško, kas juos pavėžėtų sausakimšais keliais ir internete dalijasi patarimais dėl kelionių. Liono stotyje Paryžiaus rytuose platformos buvo tokios sausakimšos, kad traukinių laukiantys keleiviai lipo ant bėgių.
„Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – sakė 56 metų keleivė Aziza Fleris.
„Šį rytą tikrai buvau pozityviai nusiteikusi, bet dabar ... Reikėjo matyti, kas nutiko traukinyje. Kai kurie žmonės pasijuto blogai, moterys verkė. Vaikai. Tai nenormalu“, – pridūrė ji.
Geležinkelių darbuotojai protestuoja prieš vyriausybės planus panaikinti dešimtmečius galiojusį jų specialų statusą. Šis statusas iš esmės užtikrina darbą visam gyvenimui ir kitus privalumus, teikiamus laikant geležinkelius būtinu šalies infrastruktūros ir viešųjų paslaugų stulpu.
E. Macrono vyriausybė sako, kad tai nebėra logiška, nes globalizuota ir vis labiau automatizuojama šiandienos ekonomika teikia pirmenybę lankstesnei darbo jėgai. Be to, Europos Sąjungos taisyklės reikalauja, kad visos narės atvertų valstybinius geležinkelius konkurencijai, tad Prancūzijos vyriausybė įrodinėja, kad dėl darbuotojų specialaus statuso SNCF bus prastesnėje padėtyje nei potencialūs privatūs konkurentai.
Transporto ministrė Elisabeth Borne antradienį per televiziją BFM tvirtino, kad reforma yra būtina. Pagal vyriausybės planus esami darbuotojai išsaugotų specialų statusą, bet jo nebeturėtų nauji darbuotojai.
Profesinės sąjungos sako, kad centristas E. Macronas, buvęs investicijų bankininkas, kurį kritikai vadina turtingųjų prezidentu, kelia grėsmę sunkiai iškovotoms prancūzų teisėms, kurių pavydi darbuotojai kitose šalyse, ir kenkia apskritai visai viešųjų paslaugų idėjai.
„Klausimas toks: ar valstybė nori panaudoti šį viešąjį gėrį ... dėl bendrų interesų, ar žaisti „Monopolį“ su SNCF?“ – radijui „Europe-1“ sakė profesinės sąjungos „CGT-Cheminots“ lyderio pavaduotojas Thierry Nieras.
Jis teigė, kad „konkurencija neveikia“ ir kenkia keleiviams.
Tuo tarpu keleiviai pyko bendrai dėl situacijos, bet nebūtinai palaikė kurią nors pusę. SNCF kelias dienas perspėdavo keleivius atidėti keliones.
Geležinkelių sektoriaus reformos yra tarp kelių priemonių, kurių E. Macronas ėmėsi norėdamas pakeisti tai, kaip dirba prancūzai.
Streikai ar demonstracijos vyksta ir kituose sektoriuose: antradienį dėl didesnių atlyginimų reikalaujančių darbuotojų streiko buvo atšaukta ketvirtis oro bendrovės „Air France“ skrydžių, o studentai blokuoja universitetų miestelius ir protestuoja prieš planus leisti atranką valstybiniuose universitetuose.
Tuo tarpu šiukšlininkai streiku protestuoja prieš prastėjančias darbo sąlygas.