Tarp kitų Vyriausybės pažadų, Vyriausybės ataskaitoje nurodomuose šių metų planuose teigiama, kad bus sukurtos prielaidos įgyvendinti mokesčių ir pensijų reformas.
Mokesčių srityje planuojama mažinti bendrą darbo apmokestinimo naštą išplečiant neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą.
Siekiant skatinti kurti didelę pridėtinę vertę, bus inicijuojamas valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubų“ įvedimas.
Taip pat bus inicijuojamas socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sujungimas, kad mokesčių sistema būtų supaprastinta ir aiškesnė.
Bazinę pensiją, kuri nesusieta su draudimo įmokomis, planuojama perkelti į valstybės biudžetą.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio teigimu, kol nėra įvardijami konkretūs skaičiai, veiksmai, vertinti tokias gaires kaip ambicingą reformą būtų sunku. Ne visi numatomi sprendimai apskritai gali prisidėti prie žmonių gyvenimo gerinimo.
„Socialinio draudimo įmokų ir GPM sujungimas gyvenimo nepagerina. Sistema pasidaro kiek skaidresnė, ją šiek tiek lengviau administruoti, tačiau papildomų pajamų dėl to niekas negauna“, - Eltai sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, siekiamybė turėtų būti užtikrinti mažą mokestinę naštą ne tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, bet ir stiprinti vidurinę klasę.
„Apie tūkstantį eurų uždirbantis asmuo turėtų mokėti daug mažesnius mokesčius nei moka dabar. O tam reikia esminės mokesčių reformos, neužtenka vien pamasažuoti neapmokestinamą pajamų dydį ar sujungti kažkuriuos mokesčius“, - komentavo N. Mačiulis.
Socialinio draudimo įmokų „lubų“ įvedimas, pasak ekonomisto, būtų sąžiningas žingsnis, nes dabar galioja „iškrypusi“ situacija, kai įmokos yra neribotos, bet išmokos, kurias gali gauti asmuo iš valstybės, yra labai apribotos.
„Manau, Lietuvoje adekvačios „lubos“ pagal gyventojų pajamas būtų 2000 eurų. tai būtų instrumentas, kuris sustiprintų vidurinę klasę, neskatins slėpti pajamų. Tačiau bijau, kad jos bus planuojamos daug didesnės“,, - sakė N. Mačiulis.
Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą yra būtina ilgalaikė reforma, teigė ekonomistas. Pasak jo, vis mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir vis daugėja pensinio.
„Vadinasi, senatvės pensijas sėkmingai finansuoti vien iš „Sodros“ biudžeto neįmanoma. Pensinio amžiaus didinimas, socialinių įmokų didinimas, senatvės pensijų mažinimas labai nepopuliarūs sprendimai, niekas jiems nepritartų. Dalį pensijų mokant iš valstybės biudžeto, jas galima finansuoti kitais mokesčiais - valstybės valdomų įmonių dividendais, akcizais, pridėtinės vertės mokesčiu ir ateityje užtikrinti bent kiek adekvačias pensijas neperkeliant didesnės naštos dirbantiesiems“, - aiškino ekonomistas.
Pensijų srityje, atsižvelgiant į būsimus senėjančios visuomenės iššūkius, nepalankias demografines prognozes, Vyriausybės planuose nurodomas pensijų kaupimo sistemos pertvarkymas.
Ataskaitoje rašoma, kad pertvarka bus daroma siekiant sušvelninti neigiamą demografijos poveikį ir užtikrinti didesnes pensijas, palyginti su dabartine sistema. Tačiau kokie tiksliau sprendimai numatomi - nenurodoma.
N. Mačiulio teigimu, yra rizika, kad dirbantieji nebegalės 2 proc. socialinio draudimo įmokų nukreipti savo ateities poreikiams - į savo sąskaitas pensijų fonduose.
„Jeigu šios tvarkos bus atsisakyta ir pasakyta, kad visos socialinio draudimo įmokos nukreipiamos dabartiniams valstybės poreikiams tenkinti, tai bus ne kas kita, kaip mokesčių padidinimas. Tai būtų didelis žingsnis atgal. Norisi tikėtis, kad dar pavyks to išvengti“, - sakė N. Mačiulis.
