Svarbiausia - domėtis
Neatidėliokite auklės paieškų iki paskutinės akimirkos: kuo kruopščiau ir atsakingiau imsitės šio darbo, tuo sėkmingesniais rezultatais džiaugsitės. Idealu, jei į paieškas įsitrauks ne tik mama, bet ir tėtis, netgi seneliai.
Jei nesinaudojate agentūrų paslaugomis ir auklės ieškote savarankiškai, surinkite apie kandidates kiek įmanoma daugiau informacijos ir nuomonių. Patikrinkite oficialius dokumentus ir rekomendacijas, mat neretai auklėms jas parašo bičiulės, kaimynės ar bendradarbės. Nesidrovėkite žvilgterėti į darbo knygelę, atkreipkite dėmesį į anksčiau dirbtus darbus, jų trukmę, kaip dažnai moteris keisdavo šeimas, išsiaiškinkite to priežastis ir motyvus.
Neįtarinėkite, tačiau kamantinėti detalių turite absoliučią teisę. „Siūlyčiau nepranešus apsilankyti auklės namuose, susipažinti su jos šeima, apsižvalgyti, kokioje aplinkoje ji gyvena, kokie žmonės supa. Pasiteiraukite, kaip moteris dorojosi su gyvenimo krizėmis - tai padės nusipiešti jos charakterį, supažindins su asmeninėmis savybėmis ir atskleis gebėjimą sprąsti problemas, įveikti kliūtis", - pataria Čioraitienė.
Aptarkite sąlygas
Pretendentes į pokalbį kvieskite bent kelis kartus ir nesileiskite slegiami autoritetų. Esą jei auklė dirbo turtingoje, visuomenei žinomoje ir įtakingoje šeimoje, tai turi tikti ir jums. Deja, gali nutikti priešingai, tad verčiau pasikliaukite savo intuicija, įsiklausykite į procese dalyvaujančių artimųjų pastabas.
Ieškanti auklės šeima privalo tiksliai žinoti, ko išjos nori ir tikisi, išsiaiškinti lūkesčius, nuspręsti, kokios pareigos auklei bus patikėtos. Atmintis linkusi sustreikuoti, todėl šiuos niuansus surašykite ant popierėlio ir smulkmeniškai aptarkite pokalbių metu. Konkrečiai išdėstykite auklei reikalavimus, jos teises ir pareigas, pasišnekučiuokite apie požiūrį į vaikų auklėjimą ir ugdymą.
Gerai pagalvokite, ko ieškote - auklės, namų šeimininkės ar abiejų kartu. Jei auklės, laikui bėgant neužkraukite moteriai buitinių rūpesčių, nes šluostydama dulkes, lygindama skalbinius, šveisdama grindis ir laistydama gėles ji apleis pagrindinę savo misiją - jūsų numylėtinio priežiūrą.
Būtinai aptarkite finansinius klausimus: apibrėžkite darbo valandas, nustatykite atlyginimą ir jo kitimą, dirbant viršvalandžius ar savaitgaliais, algos mokėjimo tvarką. Susitarkite dėl konfidencialumo, kad auklė jūsų šeimos gyvenimo neaptarinėtų viešai su draugėmis ar kolegėmis.
Neužmirškite nurodyti, į kuriuos kambarius auklei nevalia kišti nosies, kokių daiktų neliesti. Aptarkite maitinimą: ar auklė galės valgį gamintis jūsų virtuvėje, ar turėtų atsinešti namuose paruošto maisto.
Mylėti, bet drausminti
Psichologės įsitikinimu, labai svarbi auklės asmenybės inteligencija, pedagoginės žinios, patirtis, įgūdžiai ir interesų neribotumas. „Auklei nebūtina turėti aukštojo išsilavinimo, jei ji domisi pasauliu, naujovėmis, yra kūrybinga ir išradinga, smulkmenose pastebi grožį ir atranda mažų stebuklų. Esu sutikusi itin ribotų ir neįdomių auklių, besipuikuojančių aukštojo mokslo diplomu", - sako Čioraitienė.
Pastebėta, kad vaikai perima mokytojų kalbos manierą, pasaulėjautą. „Jei auklė kalba tarmiškai, žiūrėk, ir auklėtinis seka iš paskos. Jei ji kalbės žargonu, mažylis taip pat jo išmoks", - pabrėžia specialistė.
Gera auklė turėtų būti organizuota ir pasitikinti savimi. Pavyzdžiui, pajutusi, kad vaikas negaluoja, ji privalo informuoti tėvus ir žaibiškai imtis reikiamų priemonių - iškviesti gydytoją arba vežti mažylį į ligoninę.
Svarbu, ar auklė iškalbinga ir žaisminga, ar išradingai atsakinėja į klausimus, ar pastebi aplinkinius žmones, ar įsiklauso į vaikelio lūkesčius ir norus.
Dar svarbesnė moters, prižiūrinčios vaikus, emocinė šiluma ir gebėjimas reikšti įvairias nuotaikas bei emocijas. Šiukštu, neleistina naudoti fizinio, emocinio, žodinio ar psichologinio smurto; tačiau auklė ne tik gali, bet ir privalo parodyti nusivylimą ar liūdesį - šitaip formuojami socialiniai ir emociniai mažylio įgūdžiai, jis susipažins su jausmų įvairove.
Krizės - neišvengiamos
Be abejonės, auklė - šiokia tokia trauma kiekvienai šeimai, nes į namus įsilieja visai nepažįstamas ir svetimas žmogus. Kol jis taps šeimos nariu, praeis šiek tiek laiko. Puiku, jei mama gali pamažėl pratinti vaiką prie naujo žmogaus, iš pradžių būdama drauge su aukle, vėliau palikdama juodu vienus kelioms valandos, dar vėliau - visai dienai. Natūralu, kad per šį laikotarpį pati mama pripras prie auklės, išmoks ja pasikliauti. Šias nuotaikas pajutęs mažylis taip pat jausis ramiau ir saugiau.
Jei esate nepatenkinti auklės darbu ir mintyse jai priekaištaujate, laukite bėdos. Neišsakytas nepasitenkinimas - tarsi uždelsto veikimo bomba, kuri anksčiau ar vėliau būtinai sprogs. Netikėčiausiu metu, kaip tyčia.
„Problemų kyla dėl nežinojimo ir nutylėjimo. Siūlau kuo daugiau šnekėtis apie viską, apie kiekvieną niuansą bei nesusipratimą. Ir ne prabėgomis, ne tarpduryje, o susėdus prie arbatos, ramiai ir nuosekliai. Blogiausia, kai tėvai menkina auklės autoritetą, ją kritikuodami vaikui girdint. Dažniausiai mažylis progai pasitaikius išsako auklei nuogirdas arba ima jos nepaisyti, menkina darbą, skaudina moterį. Norėdami išvengti nesklandumų, tėvai privalo apie visas problemas kalbėtis, įsiklausyti į auklės pastabas - tik šitaip randama išeitis", -pasakoja Čioraitienė.
Krizės neišvengiamos ir su auklėtiniu. Vis dėlto auklė turi suimti save į rankas ir nepasiduoti vaiko provokacijoms - juk ji padėties šeimininkė. Kilus konfliktui, auklei rekomenduojama atsitraukti, tuo momentu tarsi atsiriboti nuo aplinkos ir apsisukus nueiti suplauti indų ar atlikti kitų mechaninių darbų. „Žinoma, reikia parodyti, kad liūdite, kad nebežinote, ko griebtis. Išsakykite savo jausmus ir išeidama paprašykite vaiko apgalvoti poelgius. Su bet kuriuo kalbančiu mažamečiu jau galima tartis", - sako specialistė.
Savaitgaliai - su tėveliais
Atsitinka, kad vaikui auklė tampa brangesnė už tėvus. Anot Čioraitienės, priežastys įvairios ir kiekvienu atveju individualios. Galbūt tėveliai paskendę darbuose ir nuolat stokoja atžalėlei dėmesio, galbūt auklė pakeri savo charizmatiška asmenybe arba lepina vaikelį saldumynais, pramogomis ir neribota laisve. Tokiu atveju tėvams derėtų pasakyti, kad jaučiasi užgožti ir su aukle aptarti to priežastis bei galimus situacijos sprendimus.
Viena iš galimų išeičių - savaitgaliai, kai tėvai gali susigrąžinti savo autoritetą, užliedami vaiką dėmesiu, šiluma ir meile. Savaitgaliai ir įvairūs šventadieniai - linksmybių ir buvimo drauge metas. „Linksmai ir turiningai su artimaisiais praleistas laikas vaikams itin svarbus ir brangintinas", - neabejoja psichologė.
Kad ir koks stiprus ryšys užsimegztų tarp auklės ir vaiko, auklėtinis turi žinoti šių santykių perspektyvą - kiekvienas išsiskyrimas mažyliui yra tam tikras gedulas ir netektis. Derėtų pačioje pradžioje paaiškinti, kad auklė jį prižiūrės ir lavins iki tam tikro laiko, kad pasikeitus aplinkybėms juo rūpinsis močiutė ar jis ims lankyti darželį.
Vis dėlto auklė neturėtų imti mažylio savintis, jam pataikauti ir tenkinti visų užgaidų. Negerai, jei auklėtiniai tampa tarsi neišnaudotos meilės kompensacija, neturinčioms savo vaikų ar juos jau užauginusioms moterims. Reikia įsisąmoninti, kad auklė - tik tėvų pavaduotoja. Ji privalo visus sprendimus derinti su tėvais, neturi teisės savivaliauti. „Žinoma, ji pastebi auklėtinio polinkius ir gabumus, tad gali siūlyti juos lavinti, patarti vaiką užrašyti į dramos, šokių ar piešimo mokyklėlę, tačiau galutinis sprendimas - tėvų valia", - teigia Čioraitienė.
Pratinti prie realybės
Už kiekvieną mažmožį mažylį girti ir emocingais pasididžiavimo šūksniais skatinti patariama iki ketverių ar penkerių metų - tai itin reikšminga vaiko savęs vertinimui ir pripažinimui. Šiuo laikotarpiu puiku, jei tėvai -ir auklė sutartinai vadina vaiką šaunuoliu, gražiausiai piešiančiu ar dainuojančiu, dažnai užsimena apie jo ypatingus gabumus. Vis dėlto nuo penkerių po truputėlį vaiką pratinkite prie minties, kad mokykloje jis bus ne vienas, kad jį sups dar gražiau piešiančių ar dainuojančių klasės draugų.
Šiame etape siūloma auklėtinį priartinti prie realybės. Vietoj perdėto liaupsinimo auklė turėtų pasakyti, kad iš tikrųjų saulė yra geltona, o ne žalia, kad namo durys ir langai „neišdygsta" ant stogo. „Ne tik žodžiais kalbėti, bet ir vaizdais pagrįsti: vestis už rankutės ir baksnojant pirštu rodyti, kaip iš tikrųjų atrodo namas, kur jo langai, kaminas ir durys. Dar geriau, kai vaikas gali save stebėti, žaisdamas su bendraamžiais. Svarbu, kad jis neaugtų tik tarp suaugusiųjų, kad dažnai lankytųsi žaidimų kambariuose ar aikštelėse, kitaip mokykloje jausis nedrąsiai ir vaikščios įsitvėręs mokytojos rankos", - sako psichologė.
Postscriptum
Niekas geriau už jus nežino, kokia auklė tinkamiausia jūsų mažyliui. Daug kas priklauso nuo požiūrio į vaikų auklėjimą ir auklės darbą. Jei labiau mėgstate ribas, drausmę ir discipliną, rinkitės Freken Bok, o jei veržlumą, šėlsmą ir nežabojamą fantaziją - Merę Popins.
