Išsklaidė abejonių šešėlį
„Teismo sprendimas vienareikšmiškai išsklaidė buvusio ūkio ministro viešojoje erdvėje išsakytas nepagrįstas abejones dėl įmonės valdybos narių sprendimų. Teismo nutarimas svarbus dar ir tuo, kad juo iš esmės pripažįstamas valdybos narių nepriklausomumas ir prievolė veikti įmonės – taigi ir valstybės, o ne atskiro politiko interesais“, – teismo sprendimą komentavo vienas iš atsakovų procese, buvęs laikinasis „Invega“ valdybos pirmininkas Gediminas Norkūnas.
Be G. Norkūno atsakovais byloje taip pat buvo ir tuomečiai nepriklausomi „Invega“ valdybos nariai – advokatas Jonas Bložė ir buvusi bankininkė Laimutė Milašauskienė.
Atsakovams procese atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas Žygimantas Pacevičius sako, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi šalyje galiojančiais teisės aktais ir egzistuojančiomis verslo valdymo praktikomis, rašoma advokatų agentūros „Sorainen“ išplatintame pranešime spaudai.
„Vadovams pagal sutartus kriterijus mokami priedai yra įprasta praktika visame verslo pasaulyje. Valdybos nariai įvertindami reikšmingas aplinkybes turi teisę savarankiškai priimti sprendimus juos išmokėti. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo, jog nuspręsdami išmokėti priedą valdybos nariai deramai įvertino darbo sutarties su buvusiu vadovu nuostatas ir visas reikšmingas ginčo aplinkybes. Svarbu akcentuoti, kad vadovas pasiekė iš anksto „Invega“ nustatytus rezultatus, su kuriais darbo sutarties sąlygos siejo priedo mokėjimą“, – sako Ž. Pacevičius.
Advokatas pažymi, kad teismas atsižvelgė ir į tai, jog nutraukiant darbo santykius su A. Zabotka buvo sutarta dėl priedo išmokėjimo, todėl susitarimo įvykdymas užkirto kelią teisminiam ginčui. Tikėtina, kad toks teisminis procesas vien iš finansinės perspektyvos „Invegai“ kainuotų net daugiau nei išmokėto priedo suma. Anot Ž. Pacevičiaus, kiekvienas darbdavys turi įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti, o valstybės kontroliuojamos įmonės – ne išimtis.
Kišimasis į valdybų veiklą – ydinga praktika
Tuo metu Bendrovių valdysenos instituto Baltijos šalyse (BICG) prezidentas Rytis Ambrazevičius sako, kad bet koks tiesioginis ar netiesioginis kišimasis į valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybų veiklą nėra sveikintinas, išskyrus tuos atvejus, kai valdyba peržengia savo kompetencijos ribas, daro pažeidimus ar nusikaltimus.
„Šiuo atveju, kiek buvo galima spręsti iš viešosios erdvės ir kaip išaiškino teismas, valdyba veikė savo kompetencijos ribose, nes ne kas kitas, o būtent valdyba priima sprendimus dėl vadovo įdarbinimo ir atleidimo sąlygų, jo atlygio. Lietuvoje viešajam sektoriui vis dar sudėtinga pritraukti aukščiausių kompetencijų specialistus į VVĮ valdybas, o tokie atvejai, kai dėl pakankamai įprastų valdybos sprendimų kreipiamasi į teismus, gali tik dar labiau pabloginti situaciją“, – sako R. Ambrazevičius.
Ragina viešinti valstybės valdomų įmonių atlygio politiką
R. Ambrazevičius pažymi, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat labai aiškiai pasisako už tai, jog valstybė turėtų leisti VVĮ valdyboms vykdyti joms numatytas pareigas ir gerbti jų nepriklausomumą. Pagal EBPO rekomendacijas, valdyboms turėtų būti suteikti įgaliojimai paskirti ir atleisti generalinį direktorių, jos turėtų nustatyti vadovų atlyginimų lygius. Anot BICG prezidento, Vyriausybės pareiga yra nustatyti VVĮ veiklos rodiklius, tačiau atlygiai darbuotojams yra būtent valdybos kompetencija.
„Be abejo, akcininkas bet kada gali kvestionuoti valdybos sprendimus, klausti ir reikalauti atsakymų, o į teismą kreiptis tik kraštutiniais atvejais. Geriausia praktika – kai bendrovė turi aiškią ir skaidrią, viešai paskelbtą atlygio politiką, su kuria gali susipažinti ne tik akcininkai, tačiau ir darbuotojai bei kiti interesų dalininkai. Tuomet ir nesusipratimų išvengti yra lengviau“, – sako R. Ambrazevičius.
Ūkio ministerija, kuriai tuo metu vadovavo Mindaugas Sinkevičius, sprendimą šalia išeitinės kompensacijos A. Zabotkai išmokėti ir priedą siekė pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti „Invega“ valdybos narius atlyginti valstybės kontroliuojamai įmonei galimai padarytą žalą. Tuo metu palankų teismo sprendimą trečiadienį išgirdę valdybos nariai nuo pat pradžių teigė, kad priedas pasitraukiančiam garantijas už įmonių paskolas teikiančios bendrovės vadovui išmokėtas laikantis visų teisės aktų ir su buvusiu vadovu sudarytos darbo sutarties bei remiantis šiuolaikinės vadybos principais.
