Dar praėjusiais metais valdančiųjų „valstiečių“ išakytas pažadas šiais metais imtis vadinamųjų „bambalių“ – alkoholinių gėrimų plastikinėje taroje – ribojimo dūžta į šipulius. Nors Seime įregistruoti bent keli tam skirti teisės aktų projektai, Lietuva iki šiol nesikreipė į Europos Komisiją (EK), kurios žadėjo atsiklausti dėl planuojamų pakeitimų.

Priėmus vienašališkus sprendimus, Lietuvai grėstų EK sankcijos dėl laisvo prekių judėjimo ribojimo. Kaimyninė Latvija dar vasaros pradžioje sulaukė EK pritarimo apriboti į „bambalius“ pilstomo alkoholio koncentraciją iki 5,8 laipsnio. Atitinkami teisės aktai pas kaimynus buvo priimti praėjusių metų birželį.

„Kiek žinau, laukiame EK notifikavimo, kaip yra gavusi Latvija. Tikrai dabar to klausimo frakcijoje neaptarinėjome, nes nežinau, kokioje būklėje yra notifikavimo procesas“, – DELFI sakė LVŽS lyderis R. Karbauskis.

Praėjusių metų birželį Seimui priėmus tam tikrus alkoholio vartojimą ribojančius sprendimus, bet atidėjus „bambalių“ klausimą, R. Karbauskis aiškino, kad dėl ribojimų sprendimai „atsiras savo laiku“, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) esą rengia „rimtus pokyčius“ šiuo klausimu.

Ministerija kreipimosi neplanuoja

Ketvirtadienį kalbėdamas su DELFI, LVŽS lyderis pakartojo, kad už „bambalių“ ribojimo klausimą atsakinga SAM.

„Mes turime spręsti šį klausimą, bet tai darydami turėtumėme naudotis kaimyninių valstybių patirtimi, kurios tai yra padariusios ir tai pasiteisino. Turime sulaukti EK notifikacijos“, – aiškino jis.

Paklaustas, kaip reikėtų vertinti situaciją, jeigu paaiškėtų, kad kreipimosi į EK nėra, R. Karbauskis sakė: „Jeigu nėra kreiptasi, tokiu atveju kažkas nepadarė to, kas buvo kalbėta. Bet aš tikiuosi, kad kreipimasis yra“.

LVŽS atstovaujančio ministro Aurelijaus Verygos atstovaujama SAM išdėstė kitokią poziciją.

„SAM šis klausimas nėra prioritetinis. Tokia yra ir buvo mūsų pozicija. Tam, kad kreiptis į atsakingas ES institucijas dėl notifikavimo, reikalingi konkretūs priimti teisės aktai. Kol to nėra, nėra ir pagrindo kreiptis dėl notifikavimo. Ministerija tokių projektų teikti neplanuoja, nes, kaip minėta, tai nėra mūsų prioritetas“, – DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Trečiadienį vykusiame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje surengtoje diskusijoje šiuo klausimu dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Algirdas Šešelgis išsakė poziciją, kad SAM „iš principo pritaria visoms priemonėms, kurios riboja prieinamumą ir vartojimo skatinimą“.

„Bet kuriuo atveju, žinant visą aplinką, kokios yra pasekmės, ir socialinės, mes šito alkoholio kontrolės pakeitimo įstatymui tikrai pritartume, nes tikrai bet kuriuo atveju pilstymas į didesnės taros, ir ypač stipresnio alkoholio – jis skatina pirkti didesnę tarą, nes yra santykinai pigiau. Siūlytume tą daryti nežiūrint į procedūras, kurias reikia praeiti. Dėl EK notifikavimo ir sertifikavimo, nemanau, kad čia labai didelės problemos, o organizaciniai klausimai“, – kalbėjo jis.

DELFI paklausus SAM, ar šis viceministro pasisakymas reiškia, kad ketinama imtis konkrečių sprendimų dėl „bambalių“, nelaukiant EK notifikacijos, L. Bušinskaitė-Šriubėnė atsakė: „Tai yra techniniai klausimai, kaip ir sakė viceministras A. Šešelgis“.

Kaip DELFI informavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas, šios ir kitų valstybės institucijų turimais duomenimis, „nėra objektyvių galimybių iš visos alaus grupės išskirti būtent plastikinėse pakuotėse parduodamo alaus kiekio, nes akcizas yra skaičiuojamas visam alui, nepriklausomai nuo to į kokias pakuotes jis yra išpilstomas“.

Pasak jo, Seimo nariai yra užregistravę skirtingus įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siūloma riboti alkoholinių gėrimų pakuočių tūrį.

„Šių siūlymų galimas poveikis siekiamam tikslui – alkoholio vartojimo mažinimui – negali būti vertinamas atsietai nuo jau galiojančių kitų alkoholio prieinamumą mažinančių priemonių“, – aiškino J. Kazlauskas.

Jis nurodė, kad 2017-2018 metais stebima alkoholinių gėrimų pardavimų mažėjimo tendencija, kuriai įtakos turėjo visas kompleksas priemonių: 2016 metais įsigaliojęs draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, 2017 metais padidinti akcizai bei 2018 metais pradėjusios galioti alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės.

„Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų pakuočių ribojimais, turės būti notifikuojamos Europos Komisijoje – šį procesą teisės aktų nustatyta tvarka atliks už tai atsakingos valstybės institucijos“, – nurodė J. Kazlauskas.

Projektai yra, sprendimų – nepriima

Seime ribojimus „bambaliniam“ alui, taip pat – stipriesiems gėrimams plastikiniuose puodeliuose nuplėšiamais dangteliais numatantys teisės aktų pakeitimai įregistruoti jau prieš kelerius metus.

Dar 2016 metų pabaigoje atitinkamą projektą įregistravo partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis

Jis siūlo, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytais į didesnę negu 0,2 litro tarą. Gėrimų nuo 6,5 iki 7 procentų tara neturėtų būti didesnė negu 0,3 litro, nuo 6 iki 6,5 procento – ne didesnė kaip 0,35 litro . Alkoholis, ne stipresnis nei 6 procentų, turėtų būti pilstomas į ne didesnę negu pusės litro tarą.

Parlamentarų dėmesiui siūlomas ir grupės Seimo narių projektas. Jame numatomas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais plastiko puodeliuose nuplėšiamais dangteliais, taip pat pilstyti stipresnius kaip 6 proc. alkoholinius gėrimus į didesnę nei 0,2 litro plastikinę tarą, tačiau tai negaliotų į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą išpilstytiems gėrimams.

Abu šie projektai buvo aptariami trečiadienį vykusiame Seimo priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje. Baigdama diskusiją, komisija nusprendė toliau nekalbėti apie R. Žemaitaičio pasiūlymą ir „alkoholio prevencijos atžvilgiu“ stebėti antrąjį projektą.

Nepaklusus grėstų sankcijos

Kaip DELFI sakė R. Žemaitaitis, realiai Seime nejuda nė vienas iš pateiktų siūlymų dėl „bambalių“ ribojimo. Jie esą nėra įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę, savo nuomonės dėl projektų oficialiai neišsakė nei SAM, nei, tuo labiau, Vyriausybė.

„Teiravausi apie tai ne vieną kartą. Dabar paaiškėjo, kad SAM nieko dėl to nedaro, kreipimosi į EK taip pat nėra“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas.

Reaguodamas į SAM išdėstytą poziciją, esą į EK nesikreipiama dėl to, kad Seime nėra priimtų atitinkamų teisės aktų, taigi, nėra ir teisinio pagrindo kreipimuisi, jis stebėjosi tokia pozicija.

„Žinoma, Seimas gali pradėti procedūras, apsvarstyti projektą ir net jį priimti. Bet jeigu prieš tai šis žingsnis nebus suderintas su EK, atėjus jo įsigaliojimo laikui, reikės priimtą įstatymą arba atšaukti, arba palikti jį galioti.

Įsiteisėjus nesuderintam ribojimui, EK gali pradėti prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą. Žinant, kad kartais ji trunka net iki aštuonerių metų, tuo atveju, jei tiek laiko galiotų neteisėtu pripažintas įstatymas, jo paliesti gamintojai galėtų kreiptis į Lietuvą kompensacijų už visą ribojimų laikotarpį“, – tvirtino R. Žemaitaitis.

Jis tvirtino, kad savo projektą dėl taros ribojimo suderino su Latvijos atstovais.

„Buvo sprendžiama, kaip iš Baltijos valstybių rinkos išstumti „bambalinį“ alų, kuris yra Rytų Europos problema. Būtent todėl EK turime pateikti konkrečius argumentus, kodėl siekiame taros ribojimo. Latviai savo jau pasiekė. Mes darėme tą patį, bet pas mus viskas stovi“, – aiškino parlamentaras.

Praėjusių metų pabaigoje viešai skelbti tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys atskleidė, kad pernai kovą smarkiai padidinus akcizų tarifus, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai, tačiau sunkaus alkoholizmo problemos šalyje šie rinkos pokyčiai nesprendė – „bambalinio“ alaus pardavimai ir toliau liko aukštumose.

Tuo metu Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis DELFI sakė, kad tokia situacija – natūrali, nes stiprusis alus plastikinėje taroje tebėra pigiausias svaigusis gėrimas, kurį gali įsigyti priklausomybės kamuojami asmenys.

„Realiai „bambalis“ pabrango maždaug 30 centų, ir tai nelabai ką keičia, ypač, jei nors kiek didėja pašalpos“, – kalbėjo jis.