Agresyvus vairavimas kainuoja daug brangiau
Autoserviso „Melga“ Verkių padalinio vadovas Andžej Ostrovski pabrėžia, kad agresyvūs vairuotojai kurui išleidžia žymiai daugiau nei tie, kurie vairuoja kultūringai. Pasirodo, kad vairuojant agresyviai kuro sąnaudas galima „išauginti“ net iki 40 proc.
„Taupant kurą svarbu nuslopinti visas savo agresijas ir sportinius polinkius už vairo bei nusiraminti, be abejo, neprarandant dėmesingumo. Kaip ir minėjau, agresyvus vairavimas geba pakelti kuro sąnaudas iki mums nepriimtinų ribų. Atsisakius kelių ydingų vairavimo įpročių, lengvai jas sumažinsime“, – teigia A. Ostrovski.
Anot jo, pagrindinė taisyklė – laikytis saugaus atstumo ir galvoti vienu žingsniu į priekį.
„Turi būti išsaugomas didesnis atstumas, kuris leis mums švelniau greitėti ir be reikalo nespausti stabdžio. Pats stabdymas tikrai nepadidina kuro sąnaudų, tačiau buvusio greičio pasiekimas jau turės žymios įtakos. Antra yda, kuri yra dažnai pastebima – staigus spurtas nuo šviesoforo. Privalome prisiminti, kad aktyviau pajudėjus nieko nelaimėsime. Miesto gatvė nėra lenktynių trasa, o sąnaudos bus žymiai didesnės nei pajudant švelniai“, – aiškina A. Ostrovski.
Pasyvūs taupymo būdai: kaip sutaupyti dar nepradėjus važiuoti
Autoserviso „Melga“ Verkių padalinio vadovas pabrėžia, kad pradėti taupyti kurą reikėtų ne nuo važiavimo, o dar gerokai prieš tai.
„Kiltų pagrįstas teiginys, nevažiuoji – nenaudoji, tačiau omeny turiu kitką. Visų pirma, turime atkreipti dėmesį į tai, kokia variklinė alyva yra supilta į mūsų automobilį. Juk ne paslaptis, kad šiuolaikinių variklių alyvų klampumas yra gerokai mažesnis nei, tarkim, naudotos prieš 15 metų. Kaip žinoma, tai leidžia sumažinti trintį, o tuo pačiu ir kuro sąnaudas“, – aiškina A. Ostrovski.
Vis dėlto, neturime skubėti keistis alyvos į tą, kuri turi mažiausią klampumą rinkoje – juk kažkas dar turi tepti variklio detales. A. Ostrovski rekomenduoja atkreipti dėmesį į gamintojo specifikacijas ir griežtai jų laikytis – taip išsaugosime balansą tarp trinties mažinimo ir tepimo.
„Antra, nepamirštame apie teisingą ratų geometrijos nustatymą. Siūlau dukart per metus atlikti geometrijos parametrų reguliavimą aukšto lygio dirbtuvėse. Jose yra patikrinama važiuoklė, kas turi įtakos kuro sąnaudoms bei kas yra ne mažiau svarbu – saugumas.“
Dar vienas pasyvus veiksnys, turintis įtakos kuro sąnaudoms, – padangos.
„Renkantis jas rekomenduočiau sudėlioti prioritetus, ko mes iš jų tikimės. Jei kuro sąnaudos patenka bent į Top 5, tuomet ES direktyvos skuba mums į pagalbą priversdamos gamintojus nurodyti padangų pasipriešinimo riedėjimui rodiklius. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo mažesnis pasipriešinimas. Tačiau visa tai galime paleisti vėjais, jei reguliariai netikrinsime slėgio padangose. Tą atlikti vertėtų kartą-du per mėnesį. Kuo mažesnis slėgis padangoje, tuo didesnis pasipriešinimas riedėjimui, padanga labiau kaista, taip sumažindama automobilio saviriedą ir keldama tam tikrą diskomfortą jį valdant“, – aiškina A. Ostrovski.
Aktyvūs taupymo būdai: kaip taupyti jau pasukus raktelį
Norint sutaupyti kuro, A. Ostrovski siūlo apmąstyti visą savo įpročių virtinę, pradedant nuo automobilio variklio šildymo žiemos rytą.
A. Ostrovski siūlo apmąstyti ir tai, ar mums tikrai reikalingas veidrodėlių, sėdynių ir galinio lango šildymas visos kelionės metu.
„Juk kiekvienas veikiantis elektros šaltinis yra „vampyras“ generatoriui. Kuo labiau yra apkraunamas generatorius, tuo daugiau pastangų varikliui reikia jam sukti. Tie patys pamąstymai galioja ir kondicionavimo sistemai. Juk jos pavara taip pat priklauso nuo variklio“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, kuro sutaupyti padeda ir žalingų vairavimo įpročių atsisakymas.
„Ar tikrai verta „sėdėti kažkam ant uodegos“ ir būti priverstam laikytis priekyje važiuojančio vairuotojo režimo, ar verčiau laikytis didesnio atstumo ir rečiau naudotis stabdžio ir akseleratoriaus pedalais, tuo pačiu leidžiant automobiliui daugiau riedėti? Dažna vairuotojų klaida yra leisti automobiliui riedėti į nuokalnę įjungus laisvą pavarą. Riedėti galima ir su įjungta pavara – taip variklis dirbs naudodamas ratų pavaros inerciją, o ne tuščiai. Tai rekomenduoja ir saugaus eismo specialistai, ypač žiemos metu“, – patarimais dalinasi A. Ostrovski.
Pašnekovas ragina nepamiršti, jog praviras automobilio langas užmiesčio kelyje labiau padidins kuro sąnaudas nei šiuolaikinės salono klimato kontrolės sistemos. Vietoje vėdinimo pravėrus langą jis rekomenduoja naudoti klimato kontrolės sistemas.
„Ilgainiui, kuro taupymas gali tapti smagiu ir azartišku žaidimu, ne tik atvykus į degalinę, tačiau ir stebint momentines bei ilgalaikes kuro sąnaudas. Ar kada pagalvojote, juk ne šiaip sau viena iš kelionės kompiuterio funkcijų yra būtent kuro sąnaudų rodikliai. Rūpinkimės automobiliu, sekime savo elgesio už vairo normas, leiskime automobiliui daugiau riedėti, apmąstykime, ar tikrai viskas, kas yra mūsų automobilyje mums reikalinga kasdien ir protingai naudokime komforto įrangą“, – teigia A. Ostrovski, linkėdamas saugių ir taupių kelionių.
Esminės taupaus vairavimo taisyklės
O ar tikrai apsimoka taip stengtis ir formuoti naujus įpročius tam, kad sutaupytume kuro? Pasirodo, kad priklausomai nuo to, kaip vairuojate, galite sutaupyti net iki 15-25 proc. degalų. Taigi, galima sakyti, kad apsimoka.
„Rigveda“ mokymų vadovė Vaida Trinkūnienė pabrėžia, kad automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, o to mokoma ir vairavimo kursų metu.
Esminės taupaus vairavimo taisyklės – vairuojant reikia stengtis kuo anksčiau perjungti pavarą į aukštesnę ir kaip galima vėliau jungti į žemesnę, taip pat kuo labiau išnaudoti riedėjimo inerciją, stabdyti kaip galima tolygiau, naudoti stabdymą varikliu.
Svarbiausia vengti didelio greičio, laikytis saugaus atstumo važiuojant paskui kitą transporto priemonę, vengti staigaus stabdymo ir staigaus greitėjimo pradedant važiuoti iš vietos.
„Vairuotojui svarbu dėmesingumas. Stebint kitų eismo dalyvių elgesį, galima prognozuoti jų tolimesnius veiksmus. Pavyzdžiui, jei priekyje ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas pradėtų stabdyti prieš posūkį, vietoje sustojimo paskui jį, derėtų, jei tik įmanoma, persirikiuojant į gretimą tos pačios krypties eismo juostą apvažiuoti sustojusią transporto priemonę“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.
Gyvenantiems mieste išlaidų tenka daugiau
Kuro sąnaudos labiausiai išauga dažnai stabdant ir pradedant važiuoti iš vietos. V. Trinkūnienė pabrėžia, kad dėl to eksploatuojant automobilį mieste kuro sąnaudos visada būna didesnės lyginant su važiavimu užmiestyje.
Stabdant automobilį suvartojama daugiau energijos, taip pat pradedant važiuoti iš vietos, o tai reiškia, kad transporto priemonė tam, kad įveiktų ją veikiančias oro pasipriešinimo ir kitas inercines jėgas, turi sunaudoti daugiau kuro. Tam tikrais atvejais, prognozuojant eismo srautą, galima išmokti išvengti stabdymo.
V. Trinkūnienė pateikia pavyzdį: jei matoma, kad priekyje tolėliau dega raudonas šviesoforo signalas, galima pradėti stabdyti varikliu išnaudojant riedėjimo inerciją. Kol automobilis pririeda šviesoforą, jau įsijungia važiuoti leidžiantis signalas. Tada pagreitėjama ir nuvažiuojama su srautu, taigi, buvo išvengta sustojimo ir pradėjimo važiuoti iš vietos.
Dar vienas „Rigveda“ mokymų vadovės patarimas kurui taupyti – per vasaros karščius automobilį pastatyti pavėsyje, o prieš važiuojant atidaryti langus ir išvėdinti salone susikaupusį karštą orą. Tokiu būdu mažesnis darbas tektų oro kondicionieriui.
„Važiuojant tuo metu, kai lyja lietus, reikia vengti provėžų ir važiuoti kuo sausesne kelio vieta, taip sumažinant pasipriešinimą riedėjimui. Jei parkuojamas automobilis į laikiną stovėjimo vietą, vertėtų jį pastatyti taip, kad išvažiuojant variklis, kol dar bus neįšilęs, tektų kuo mažiau manevruoti. Važiuojant taip pat reikia stengtis kuo labiau išnaudoti kelio reljefą – nuokalne riedėti, o įkalnėje panaudoti susikaupusią inercinę energiją“, – patarimais dalinasi V. Trinkūnienė.
Kiekvienas renkasi – švaistyti ar taupyti
Tuo metu autoserviso „Toptis“ direktorius Artūras Mačiūnas tikina, kad kuras gali būti taupomas arba švaistomas – viskas priklauso nuo automobilio vairavimo stiliaus. Dėl šios priežasties ir automobilio gamintojai nurodo vidutines miesto, užmiesčio ir mišriam vairavimo režimams pritaikytas kuro normas, o ne tikslius skaičius.
„Staigus įsibėgėjimas ir staigus automobilio stabdymas švaisto kurą, o tuo pačiu yra labiau teršiama ir gamta. Kuo daugiau sudeginame kuro, tuo didesnė anglies dvideginio bei kitų kenksmingų dujų emisija. O įsibėgėjant švelniai, numatant kliūtį kelyje, lėtėjant po truputį ir vairuojant naudojantis automobilio inercijos energija galima sunaudoti mažiau kuro“, – teigia A. Mačiūnas.
Pavyzdžiui, važiuojant 70 km/val. ir 140km/val. kuro sąnaudų skirtumas gali siekti ir 30 proc. Tikslus skirtumas, žinoma, priklauso nuo vairuojamo automobilio modelio.
A. Mačiūno teigimu, norint taupiai važiuoti, svarbiausia stengtis važiuojant palaikyti kuo pastovesnį greitį, nes kiekvienas įsibėgėjimas – papildomas kuro sunaudojimas.
„Paspaudėte akseleratoriaus pedalą iki dugno – štai, šaukštas kuro ir sudegė iškart papildomai. Automobilio greičiui viršijus 90km/val., kuro sąnaudoms pradeda didelę įtaką daryti oro pasipriešinimas, nes jis didėja geometrine progresija. Važiuojant greičiau – didesnės kuro sąnaudos“, – teigia jis.
