Lėmė atsitiktinumas
Šis originalus kiaušinių marginimo būdas sugalvotas atsitiktinai. Maždaug prieš du dešimtmečius tradiciškai prieš Velykas pasiruošusi vašką, T. Šidlauskienė netyčia jį pridegino. Ir pagalvojo: o gal juodas vaškas ant margučių atrodys dar įdomiau?
Nusivilti neteko: „Pastebėjau, kad iš juodo vaško sukomponuotas raštas atrodo dar įspūdingiau, jo atspindys netgi įdomesnis negu šviesaus vaško.“
Iki šiol akademiškė prieš kiekvieną gamtos nubudimo šventę ima į rankas ant pagaliuko pritvirtintą marškinių smeigtuką, pamerktą į pridegintą vašką, ir juo ant balto lukšto kiaušinių vedžioja ornamentus – saulutes, mėnuliukus, verpstes, lapelius, stiebelius, kryžiukus, rombus, rutuliukus, taškelius... Ypač mėgsta augalinius motyvus: natūralūs gamtos raštai jai artimiausi.
Savitas metodas
Kantriai tradiciniu būdu marginti kiaušinius T. Šidlauskienė išmoko dar vaikystėje, gyvendama Tauragės rajono Žygaičių miestelyje. O jos netyčia atrasto metodo principas lieka tas pats, rezultatas skiriasi tik juoda vaško spalva.
Beje, pastaruoju metu atsirado ir vaškui skirtų cheminių dažų. Tačiau Žemdirbystės institute dirbusi laborante cheminių priemonių akademiškė naudoti nenori, todėl lipa ant aukšto ir iš lėto kaitina vašką ant elektrinės plytelės, metaliniame dubenėlyje. Galima sakyti, net pasvilina vaško masę – kol atsiranda dūmų, o tada vėl mažina kaitros intensyvumą ir kiek atvėsusį pajuodusį vašką naudoja kiaušiniams ornamentuoti.
Tuščius (vidinius) margučių raštų plotus paprasčiausiu mokykliniu teptuku nudažo sodriais, didelės koncentracijos kiaušinių dažais. Tų teptukų T. Šidlauskienė naudoja keliolika skirtingų dydžių. Jos mėgstamos spalvos – natūralios, gamtinės, žemiškos.
Kadangi margučiai būna tuščiaviduriai (jų turinys per skylutę kiaušinio gale ištrauktas elektriniu siurbliuku), žaismingai atrodo ir pakabinti ant lininio siūlo. Tam Šidlauskai savo namuose turi ir Velykų medį, kurį imituoja paprasčiausia natūrali ar dažyta šaka.
Neatlaikė eksperimento
Paklausite – kodėl reikia lipti ant aukšto, kad numargintum kiaušinius juodu vašku? Todėl, kad ta patalpa, kurioje kaitinamas vaškas, prisigeria smulkių dulkių, o po tokių procedūrų grindys lieka tarsi nuvaškuotos. Kai T. Šidlauskienė su vašku dirbo virtuvėje, pirmųjų eksperimentų neatlaikė netoliese stovėjusi palmė. Be to, ant dujinės plytelės skrudinti vašką nesaugu, nes bet kada gali plykstelėti liepsna.
O mums įprastu būdu – su svogūnų lukštais ir dažais – Velykų išvakarėse kiaušinius, skirtus šventiniam stalui, margina Algimantas Šidlauskas. Daug pasaulio kraštų regėjęs jūreivis šventei renkasi šį seną, bet patikimą metodą margučiams dažyti.
Juvelyrinis tikslumas
„Kiekvieną kiaušinį man norisi dažyti kitaip, mano raštų kompiuteris yra galvoje“, – vaizdžiai paaiškino T. Šidlauskienė, paklausta apie raštų kompozicijas.
Margindama kiaušinius T. Šidlauskienė labai tiksliai laikosi simetrijos, nepastebėsi jokio nukrypimo, todėl dažnas tai vadina tiesiog juvelyriniu darbu. Šitaip dekoruoja ne tik vištų, bet ir stručių, žąsų kiaušinius.
Kaip marginti šiuo originaliu būdu, T. Šidlauskienė mielai pamoko ir vaikus, ir suaugusiuosius, todėl ją šiandien pažįsta ne tik akademiškiai ir ne tik kėdainiečiai.
Kiek tokių margučių, dekoruotų juodu vašku, nuskraidinta ir nuplukdyta vien tik į Ameriką ar Australiją, šiandien jau ir suskaičiuoti sunku, nekalbant apie artimesnius kraštus. Dalis tokių T. Šidlauskienės rankų kūrinėlių svetur rado vietos ir muziejų vitrinose.
Pakvipo Velykomis
Tada, kai Velykų išvakarėse kambarys pakvimpa geltonais pražydintos forzicijos žiedais, o ant stalo nesutelpa pavasarinės puošmenos – sužaliavusio beržo šakelės, pūkuoti „kačiukai“, javų želmenėliai, karpiniai, – T. ir A. Šidlauskai jau žvelgia pro langą į kiemą, pasiilgę darbų gamtoje, sode, kieme.
Dėl ilgo ir sodraus žydėjimo T. Šidlauskienės mėgstamos hortenzijos kantriai laukia savo meto po langais. Pasivaikščioti po Akademijos parką išėję svečiai pavasarį, vasarą ir rudenį negali praeiti nestabtelėję prie daugiabučio kiemo, kurį išradingai išpuoselėję T. ir A. Šidlauskai.
