„Niekada iki tol neburiavau, bet buvau girdėjęs, kad gali būti bloga ir panašiai. Bet man viskas buvo gerai, nors buvo keli žmonės, kurie problemų neišvengė – buvo bloga“, – pasakojo Donatas, išgirdęs klausimą, ar nebuvo baisu pasiryžti tokiam iššūkiui.
„Mūsų regata nebuvo tokia ekstremali, čia buvo galima tarp profesionalų įmaišyti tokių neprofesionalų kaip aš. Jūra rami, nors taip, galima net ir iškristi, bet yra tarnybos, trasa – aplink salą. Pavojaus nėra labai daug, – kalbėjo Donatas. – O kai buvome atviroje jūroje, tai čia kaip lipimas į kalną, tik lipdamas pajauti, koks mažas esi. Taip pat ir jūroje, kai nebesimato kranto, tik keliolikos metrų bangos, supranti, kad čia ne smėlio dėžė, negali su tuo žaisti. Reikia labai gerbti jachtą, įgulą, vandenyną ir jūrą.“
Pasidomėjus, kokių savybių turi turėti žmogus, kad galėtų ryžtis tokiai kelionei, D. Montvydas nė neabejodamas įvardijo ramų protą, loginį mąstymą ir pridūrė, jog fizinis pasirengimas būtų vertinamas kaip papildomas privalumas.
„Reikalingas ramus protas, loginis mąstymas, nes yra dalykų, kuriuos tu labai tiksliai turi labai aiškiu metu padaryti, – kalbėjo Donatas ir pridūrė. – Taip pat reikėjo įsigyti drabužius bei avalynę, kad galėčiau būti ant denio. O visa pagrindinė pažintis vyko jau atvykus, tada kapitonas ir paaiškino, kas už ką bus atsakingas.“
Dvi savaites su įgula praleidęs Donatas skaičiuoja, kad vandenyje praleido tik vieną naktį, visas kitas naktis miegojo sausumoje. „Atvykę į Gvadalupę turėjome perplukdyti savo jachtą į San Martiną. Ją plukdėme visą parą, pasiskirstę į dvi pamainas. Nors, tiesą pasakius, aš nemiegojau visą naktį. Tai buvo vienas romantiškiausių įspūdžių mano gyvenime – naktį, kai aplink nėra jokio žiburėlio, žvaigždės tampa ypač ryškios, o tu guli ant denio... Visiški Karibų piratai“, – šyptelėjo dainininkas.
Akimirkos iš regatos:
Tačiau tokia įspūdinga naktis šioje kelionėje buvo tik viena. „Vėliau, kai nuplaukėme į San Martiną, mūsų laukė apmokymai, išplaukimai į jūrą dienos metu ir panašiai. Pati regata truko tris dienas“, -pasakojo D. Montvydas.
Į klausimą, ar galėtų įvardyti vieną ar kelias naujas patirtis regatoje, Donatas tikino negalintis išskirti nė vieno dalyko. „Viskas buvo nauja. Forma nematyta ir nepatirta. Kai užlipi į kalną, pajauti tą jausmą, lipi į sceną ir jauti tą jausmą, bet kai lipi dvidešimtą ar šimtąjį kartą, tai jau tampa rutina, o šį kartą tai buvo pirmas kartas. Pirmi kartai visada ypatingi. Plaukėme aplink salą, atviras vandenynas, šiluma, Karibų jūra – visa tai ir susideda į tą iki šiol nepatirtą jausmą. Pats „Ambersail“ yra ypatingas, ten patekti buvo garbė, prestižas plaukti kartu su kapitonu Linkumi“, – vardijo D. Montvydas.
Regata Donatui – naujai atrasta patirtis. Tačiau ne tik tai. „Ten kažkuria prasme jautiesi kaip vaikas smėlio dėžėje. Visi kaip vaikai buvo labai laimingi, neįprasta suaugusius grupėje matyti tokius vieningus. Apskritai tai gyvenime labai retas reiškinys, o jachtoje viskas turėjo būti griežtai sustyguota, ten negalėjo būti jokio ego. Viena aistra ir vienas tikslas labai veža, – kalbėjo Donatas. – Yra tikslas ir kapitonas, kurio klausai kaip kokio šventojo.“
Kaip atrodė įprasta diena regatoje? „Galiu palyginti su euroviziniu režimu: atsikeli šeštą ryto, treniruojiesi, išplauki, visą dieną plauki, o vakare grįžti ir bendrauji“, – paprastai įvardijo svarbiausias dienos dalis Donatas.
Vakarai sausumoje nebuvo nuobodūs – ten vyko festivalis, kurio metu visi dalyviai bendraudavo, susipažindavo, į festivalį taip pat atvykdavo ir vietiniai. „Tai toks standartinis festivalis, skirtas regatai: vieni valgo, kiti bendrauja, groja atlikėjai, vyksta Kaziuko mugė“, – nusijuokė dainininkas.
Kas naktį praleisdavo sausumoje, ar tai reiškia, kad iššūkiai laukdavo tik dieną, o naktimis įgula mėgavosi baltais ir sniegas patalais prabangiuose viešbučiuose? „Mūsų grupė gyveno tokiame namelyje prie jūros, labai romantiškai, tačiau tikrai nieko prabangaus. Nors Karibuose tas ir žavi“, – šyptelėjo D. Montvydas.
Kiek svėrė visi šiai kelionei reikalingi daiktai? Tik 10-12 kilogramų, sako Donatas. „Manau, kad vežiausi mažiausiai iš visų. Vežiausi tai, kas reikalinga jachtai, ir dar kelis drabužius. O buvo galima vežtis kur kas daugiau. Net kompiuterio neėmiau, nors tai man nėra įprasta“, – pasakojo Donatas.
Tai, jog Donatas regatos metu ilsėjosi ir nuo technologijų, aišku pažvelgus į socialinius tinklus. Nei feisbukas, nei „Instagram“ nemirga nuotraukomis iš egzotiškųjų Karibų. Būdamas kitame pasaulio krašte jis ilsėjosi ir nuo muzikos, todėl juokavo, kad tikrai ten, gulėdamas ant denio prieš žvaigždes, mintyse nekūrė naujos dainos eilučių. Tačiau nusijuokęs pridūrė, kad „tokie dalykai įkvėpia kažkokioms idėjoms“.
Į egzotišką ir iššūkių kupiną kelionę išsiruošęs D. Montvydas pasirūpino ir savo šeima – tuo pačiu metu savo žmonai Veronikai su vaikais suplanavo kelionę į Egiptą.
„Tiesą pasakius, aš į Karibus ir išvažiavau tik Veronikos dėka. Šiuo metu labai daug laiko praleidžiu su muzika ir vienam išvažiuoti buvo labai didelė prabanga, bet Veronika mane pastūmėjo, kad nepraleisčiau šitos progos, todėl norėjosi sugalvoti ir jai bei vaikams ką nors“, – pasakojo D. Montvydas.
Ar Donatas dar kartą ryžtųsi tokiam iššūkiui? „Visu šimtu procentų. Mielu noru susirinkčiau daiktus ir su šeimos palaiminimu vėl važiuočiau“, – šypsojosi Donatas.
Tačiau artimiausiu metu Donatas nesikraus lagaminų, jis ruošiasi dviem koncertam, kurie šįmet bus labai ypatingi. Liepos 5-ąją D. Montvydas gerbėjus pakvies į koncertą VU Botanikos sode. Šiame koncerte jam talkins būrys muzikantų, kurie kartu sukurs ypatingą atmosferą. Beje, jo pasirodymas bus tarsi simbolinė įžanga į Vilnių užliesiančią Dainų šventę.
Tai bus vienintelis Donato koncertas Vilniuje šiais metais.
Kitą pasirodymą D. Montvydas surengs Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. Liepos 21-ąją klaipėdiečiams ir miesto scečiams jis surengs „Vasara LIVE Cirkas“ šou, kuriame pasirodys kartu su kaskadininkais, cirko artistais ir akrobatais.
