Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis šalies Užsienio reikalų ministras Heiko Maas tvirtina, kad Nord Stream 2 yra tik ekonominis projektas. Tačiau tam prieštarauja dauguma ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuva, taip pat Europos Komisija, projektui kategoriškai nepritaria JAV. Projektui įgyvendinti būtinų leidimų dar nėra išdavę Danija, Suomija ir Švedija, per kurių teritorinius vandenis turi driektis dujotiekis.
Jei šis projektas būtų įgyvendintas, 80 proc. Rusijos dujų, tiekiamų Europos Sąjungai, tekėtų šiuo dujotiekiu. Toks veikimas būtų tikras pasityčiojimas iš ES sankcijų Rusijai, kurios galioja nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos bei Rytų Ukrainos okupacijos. Nord Stream 2 projektas prieštarauja ir ES energetikos politikos nuostatoms, todėl jam negali pritarti nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.
Birželio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime valstybių vadovai turės spręsti šį klausimą. Tikiuosi, kad susitikimo išvadose bus griežtas Nord Stream 2 projekto pasekmių įvertinimas visai ES bei jos partnerei Ukrainai.
JAV savo ruožtu grasina sankcijomis Vakarų kompanijoms, tokioms kaip Engie, Shell, Wintershell, OMV, Uniper ir kitoms, jei jos kofinansuos šį prieš ES ir Ukrainą nukreiptą projektą.
Europos Parlamente šiuo metu baigiamas rengti įstatymas, kuris turės tiesioginės įtakos visiems ofšoriniams dujotiekiams, taip pat ir Nord Stream 2 projektui.