Kaip atpažinti
„Ūminis vidurinės ausies uždegimas (otitas) – tai ūmiai prasidedantis vidurinės ausies gleivinės infekcinis uždegimas, kuris trunka iki trijų savaičių. Dažniausiai jis vaiką užklumpa sergant ūmia viršutinių kvėpavimo takų virusine ar bakterine infekcija, kurios vargina ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir pavasarį“, – aiškino VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Rasa Martinkienė.
Dažniausiai ūminį vidurinės ausies uždegimą sukelia bakterijos, ypač pneumokokai, kiek rečiau – kitos bakterijos ir kvėpavimo virusai (rinovirusai, adenovirusai, gripo, paragripo virusai). Gydytoja pabrėžė, kad tai - pirmiausia kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų liga. „Dažniausiai ausies uždegimu serga nuo 6 mėnesių iki 4 metų amžiaus vaikai. Vėliau ji retėja ir mokyklinio amžiaus vaikams pasitaiko tik pavieniai atvejai“, – sakė ji.
Vyresni nei dvejų metų vaikai dažniausiai patys pasiskundžia ausies skausmu. „Jie gali karščiuoti, taip pat pasirodyti išskyrų iš ausies. Vaikai gali skųstis prikurtimu, ūžesiu, pilnumo jausmu ausyje, autofonija, tai yra kai žmogus girdi savo kalbą pakenktoje ausyje“, – kalbėjo R.Martinkienė.
Mažesnieji gi retai kada išsako tokius skundus. Tuomet ligą atpažinti gali padėti kiti simptomai. „Jaunesni vaikai tampa irzlūs, neramūs, karščiuoja, prabunda nakties metu ir verkia, atsisako valgyti. Kai būgnelis pratrūksta, atsiranda išskyrų iš ausies (pūliai, gleivės, kartais pradžioje ir su krauju). Kartais gali pykinti, vemti, sutrikti pusiausvyra. Dažniausiai kartu lydi ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: sloga, ryklės paraudimas, karščiavimas“, – vardijo gydytoja.
Pirmas žingsnis – nuskausminti
Pasak otorinolaringologės, nesunkiam vidurinės ausies uždegimui gydyti antibiotikai nėra būtini. „Jei ausies būgnelyje nėra timpanostominio vamzdelio ar nelikę perforacijos po ankstesnių uždegimų, vietiniam simptominiam gydymui ir skausmui malšinti galima naudoti ausų lašus, bet būtinai nepamiršti ir geriamų nuskausminamųjų vaistų“, – patarė vaikų gydytoja.
Jei atžalos aukšta temperatūra nevargina, vaikas išlieka pakankamai aktyvus, jį galima kelias dienas stebėti namuose ir gydyti tik nuskausminamaisiais vaistais. Jei skausmas nemažėja, vaikas karščiuoja, tampa vangus ar atsiranda kitų pablogėjimo požymių, jį turėtų apžiūrėti gydytojas.
„Kai iš ausies pradeda tekėti pūliai, skiriami geriamieji antibiotikai ir vietiniai antibiotikų lašai į ausis. Nedelsiant reiktų kreiptis į gydytoją, jei atsirado už ausies paraudimas, patinimas, atvipo ausies kaušelis, atsirado pusiausvyros sutrikimų. Taip pat jaunesniems nei šešių mėnesių amžiaus vaikams dėl didesnės komplikacijų rizikos net ir esant nestipriam ausų uždegimui rekomenduojama skirti geriamuosius antibiotikus“, – sakė gydytoja.
Norint vaistus įlašinti teisingai vaiką tereikia paversti ant šono, kad ausis, į kurią bus lašinama, būtų išorėje. Kad vaistai geriau patektų į vidų, ausį reiktų patraukti į viršų ir atgal, sulašinti lašų tiek, kiek jų telpa, paspausti prieš ausį esantį kramslį, jei dar telpa lašų, dar įlašinti, kad jie pasiektų būgnelį. Vaikas 20 min. turėtų pagulėti ant sveikosios ausies, tačiau mažus vaikus sunku tiek laiko išlaikyti gulinčius, tai bent tiek kiek išeina palaikyti, panešioti, kad kuo ilgiau vaistai neišbėgtų iš ausies. Geriamuosius vaistus būtina dozuoti.
Uždegimams kartojantis
Gydytoja pabrėžė, kad 5-10 proc. vaikų yra nustatomas pasikartojantis vidurinės ausies uždegimas. „Jis diagnozuojamas, kai vaikas šia liga per pusę metų perserga tris kartus ar keturis kartus per metus. Ypač dažnai serga tie vaikai, kurie nuo ankstyvo amžiaus pradeda lankyti vaikų kolektyvus, kur sparčiau plinta ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos“, – aiškino R.Martinkienė.
Norint apsaugoti vaiką nuo dažnų ausies uždegimų rekomenduojama atsisakyti čiulptuko, neduoti gulinčiam lovytėje vaikui gerti iš buteliuko pačiam (maitinti laikant vaiką kuo vertikaliau), ilgiau maitinti vaiką krūtimi, nerūkyti prie vaiko, vengti vaikų kolektyvų.
Esant padidėjusiam sergamumui viršutinių kvėpavimo takų ligomis nevesti vaiko į dideles žmonių susibūrimo vietas. „Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, nes pneumokokas – viena dažniausių bakterijų, sukelianti ūminį vidurinį otitą“, – pridūrė gydytoja.
Po ūminio vidurinio otito kurį laiką vidurinės ausies ertmėje išlieka skystis ar gleivės, todėl vaikas gali kurį laiką neprigirdėti. Jei uždegimai kartojasi dažnai, sutrikusi vaiko klausa išlieka ilgesniam laikui ir tai gali paveikti jo kalbos normalų vystymąsi. Tokiais atvejais vaikas prašo aplinkinius pakartoti, ką jie sako, perklausia, garsina televizorių, radiją. Dažniausiai tai praeina savaime, tačiau jei klausa išlieka sutrikusi abejomis ausimis ilgiau nei 3 mėnesius, kartais prireikia gydytojų įsikišimo.
