„Gyventojus džiuginti turėtų ir iki 3 proc. sumažėsianti infliacija. Nors naftos kaina kol kas laikosi arti trejų metų aukštumų, tikėtina, kad sparčiau augant naftos gavybai kaina šiek tiek nukris. Sustiprėjęs euras taip pat mažina daugelio į Lietuvą importuojamų prekių kainas, todėl pagrindinis infliacijos veiksnys ir šiemet išlieka brangstančios paslaugos“, - pranešime cituojamas N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, nepaisant slūgstančio eksporto, sparčiau skirstoma Europos Sąjungos (ES) parama ir geri gamybinių pajėgumų panaudojimo lygiai paskatins investicijų augimą, o BVP šįmet turėtų augti 3,2 proc.
N. Mačiulio teigimu, nors atlyginimai auga sparčiau nei produktyvumas, įmonės išlieka konkurencingos.
„Pernai įmonių pelningumas tik šiek tiek sumažėjo, tačiau siekė 6,9 proc. ir gerokai viršijo ilgalaikį vidurkį“, - sako N. Mačiulis.
Vis dėlto, nors pasaulio ekonomikos augimas praeitais metais siekė 3,7 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2011 metų, augimo potencialą, pasak ekonomisto, ima temdyti protekcionistinė retorika.
„Iki šiol tai buvo tik populiari retorika ir priešrinkiminiai pažadai. Deja, šių metų pradžioje Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pritaikė importo tarifus skalbimo mašinoms ir saulės baterijoms, vėliau plienui ir aliuminiui, galiausiai nusitaikė į Kinijos 60 milijardų JAV dolerių vertės technologijų pramonės sektoriaus eksportą. Apie galimus atsakomuosius veiksmus prabilo ES, o Kinija atsakė pritaikysianti importo tarifus sojos pupelėms, kiaulienai, vynui ir kitoms prekėms, importuojamoms iš JAV“, - sakė ekonomistas.
Anot jo, nors šių sprendimų kol kas negalima vadinti prekybos karu, didėjantys importo tarifai ir įtampa gali pradėti slopinti gyventojų ir įmonių lūkesčius.
„Nerimas ir baimė, žinoma, gali paskatinti susilaikyti nuo kai kurių investicijų ir vartojimo. Nereikėtų užmiršti, kad greta nepalankios prekybos politikos niekur nedingo ir geopolitinės rizikos, kylančių palūkanų veiksnys bei didelis įmonių ir gyventojų įsiskolinimas kai kuriose šalyse“, - sako N. Mačiulis.
Kaip anksčiau rašė ELTA, šių metų kovą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė įvedantis 25 proc. importo tarifą plienui ir 15 proc. - aliuminiui. ES buvo suteikta laikina išimtis, bet nerimaujama, kad dėl įvestų tarifų plieno gamintojai kitose pasaulio dalyse gali nukreipti eksportą, kuris iš pradžių buvo numatytas JAV rinkai, į Europą. Tai gali „sutrikdyti rinką ir iškreipti kainas“, pirmadienį pareiškė Europos Komisija.
