Šių metų sausio 30 d. parskridęs į Lietuvą septynioms dienoms vyras internetu išsinuomojo automobilį iš kompanijos „GreenMotion“. Nuvykęs pas nuomotojus vyras gavo net geresnį automobilį nei buvo užsisakęs, pasirašė visus reikiamus dokumentus bei atsiėmė automobilio raktelius.

„Nuėjus į biurą atsiimti automobilio, buvau informuotas, jog vietoje mano užsakytos ekonominės klasės automobilio gausiu aukštesnės (Intermediate). Tam žinoma neprieštaravau ir užpildžius visus reikiamus dokumentus, man buvo įteikti automobilio „Toyota Corolla“ rakteliai, bei dokumentai. Kreditinėje kortelėje buvo rezervuoti 600 eurų frančizei.

Įmonės darbuotoja supažindino su naujomis automobilio grąžinimo sąlygomis, buvau informuotas, jog nuo 2018 m. Sausio 1d. nuomininkas grąžindamas automobilį privalo jį grąžinti tokios pat būklės, kokios ir pasiėmė (automobilis turi būti nuplautas, bei išsiurbtas), arba sumokėti papildomą 15 eurų mokestį“, – pasakojo Edgaras.

Nuėjęs iki atitinkamos automobilių stovėjimo aikštelės ir suradęs išsinuomotą transporto priemonę, Edgaras tam, kad apsidraustų, pasiėmė dokumentus pažiūrėti, kokios automobilio detalės yra pažymėtos, kad yra apgadintos, bei pradėjo tikrinti automobilį.

„Išlipau iš automobilio jį apžiūrėti, uždarius duris pirmiausiai pastebėjau, jog automobilis buvo šiek tiek purvinas. Dariau prielaidą, jog prieš tai buvęs klientas jį kažkur nuplovė ir kol atvažiavo iki oro uosto ant automobilio nusėdo purvas.

Tada apėjau aplink automobilį, bet kadangi tuo metu buvo šlapdriba bei pūtė stiprus vėjas, išsamus, kruopštus, bei nuoseklus automobilio apžiūrėjimas būtų prilygęs bandymui šturmuoti Everesto viršukalnę vilkint vien pižama. Apžiūros metu per susirinkusius vandens lašus ant automobilio paviršiaus, sniegą, bei vietomis purvą net gi nepastebėjau jau pažymėtų apgadinimų. Todėl nuotraukų jokių nedariau, kadangi įlenkimų ar įbrėžimų, kuriuos būtų galima plika akimi pamatyti, nepastebėjau“, – sakė vyras.

Praėjus savaitei po nuomos Edgaras turėjo išskristi į Londoną, todėl grąžino automobilį į tą pačią stovėjimo aikštelę, iš kurios ir pasiėmė.

„Tądien taip pat buvo šlapdriba, man atvažiavus iš Alytaus iki Vilniaus ant automobilio išorės prisirinko gan nemažai purvo. Kadangi iki skrydžio laiko buvo likę nebedaug, taip pat nežinojau, kur galėčiau rasti plovyklą, nusprendžiau, jog paprasčiau bus tiesiog sumokėti papildomus 15 eurų nuomos kompanijai.

Nuėjus iki jų biuro, jame buvo viena darbuotoja, padaviau jai dokumentus bei raktelius ir pasakiau, jog norėčiau sumokėti už automobilio nuplovimą, kadangi dėl blogo oro man atvažiavus iki Vilniaus automobilis tapo purvinas. Darbuotoja informavo, jog tai kainuos 15 eurų ir pridūrė, kadangi automobilis yra purvinas, jis nebus apžiūrimas, tol kol jis nebus nuplautas. Kreditine kortele sumokėjau 15 eurų ir išskubėjau į lėktuvą“, – pasakojo Edgaras.

Apgadino automobilį?

Atrodo, kad istorija tuo būtų ir pasibaigus, tačiau kitą dieną Edgarą pasiekė elektroninis laiškas, kuriame buvo teigiama, kad po automobilio apžiūros buvo rasti apgadinimai.

„Gavau laišką iš paslaugos teikėjo, jog po mano automobilio nuomos, darbuotojai po patikrinimo rado naują automobilio apgadinimą. Taip pat buvo prisegti du failai – apgadintų automobilio dalių nuotraukos, iš kurių nebuvo galimybės identifikuoti, kas per objektai nufotografuoti. Laiške buvo rašoma, kad yra rastas įbrėžimas ant galinio buferio ir nudaužti dažai ant variklio dangčio“, – aiškino vyras.

Edgaras tą pačią dieną susisiekė su nuomos kompanija teigdamas, kad yra visiškai įsitikinęs, jog tariamų automobilio apgadinimų jis nepadarė, o nuotraukų prieš atsiimant nepadarė dėl blogų oro sąlygų.

Praėjus dar vienai dienai vyras jau gavo ir konkrečias sumas, kurias jam reikės sumokėti už apgadintą automobilį.

„Gavau laišką, kuriame buvau informuotas, jog mano padarytus apgadinimus suremontuoti kainuoja 568,87 eurus plius žalos administravimo išlaidos – 70 eur. Viso nuo mano kreditinės kortelės buvo nuskaičiuota 638.87 eurų suma. Taip pat buvo prisegta 6 automobilio sutarties kopijos, dvi sąskaitos faktūros ir dvi čekių kopijos“, – pasakojo vyras.

Tikėjosi taikaus sprendimo

Edgaras, kaip pats sako, nesileido į platesnes diskusijas ir nusprendė viską išspręsti taikiai.

„Paprašiau paslaugos teikėjo atsiųsti oficialius dokumentus, patvirtinančius padarytus automobilio apgadinimus. Angliškai įvardinau konkretų dokumento pavadinimą. Gavęs dokumentus, nusiunčiau į savo draudimo bendrovę, kad būtų pradėtas išmokos svarstymas, tačiau jie atsiuntė atsakymą, kad trūksta papildomų dokumentų anglų kalba, o vienas iš svarbiausių įrodymų turėjo būti jau suremontuoto automobilio sąskaita-faktūra“, – prisiminė vyras.

Tačiau reikiamų dokumentų anglų kalba Edgaras negavo, todėl dar kartą susisiekė su nuomotojais. Šį kartą vyras jau skambino telefonu.
Automobiliai

„Pokalbio metu į skambutį atsiliepusiam darbuotojui paaiškinau, kad man yra reikalingi papildomi dokumentai, o į mano išsiųstą el.laišką, nebuvo atsakyta. Darbuotojas mane patikino, jog nebuvo gautas joks elektroninis laiškas mano nurodytu el.pašto adresu, pasiteiravęs papildomos informacijos, pasakė, jog paieškos mano laiško ir atsakys kuo greičiau“, – pasakojo vyras.

Pradėjo ignoruoti

Bet praėjus kelioms dienoms atsakymas ir vėl nebuvo gautas. Edgaras mano, kad jo laiškai ir užklausos buvo specialiai ignoruojamos bei vengiama bendradarbiavimo. Po dar vieno skambučio į nuomos kompaniją, vyras pagaliau sulaukė atsakymo, tačiau ir vėl ne tokio, kokio tikėjosi.

„Tą pačią dieną po buvusio pokalbio gavau el.laišką iš paslaugos teikėjo, kuriame buvo parašyta, cituoju: Sveiki, prisegu sąskaitas faktūras anglų kalba. Taip pat kvito kopiją bei nuomos sutarties kopiją. Jei kažko dar trūks – rašykite“.

Laiške buvo prisegti du failai, tai buvo tokios pat sąskaitos faktūros, kaip anksčiau siųstame laiške, tik šiuose dokumentuose buvo pridėti trumpi aprašymai anglų kalba. Akivaizdu, kad buvo pateikti niekiniai dokumentai“, – teigė Edgaras.

Nesulaukdamas jam reikalingų dokumentų vyras ir toliau atakavo kompaniją skambučiais ir elektroniniais laiškais. Po ilgų diskusijų ir susirašinėjimų Edgaras gavo laišką, kuriame tariamai buvo pridėta serviso sąskaita už suremontuotą automobilį.

„Man tai atrodė kaip sąskaita faktūra už atliktus remonto darbus, bet dokumente buvo nurodyta apžiūros data: 2018 m. vasario 19 d., o sąmatos data – vasario 20 d., nors automobilis buvo grąžintas į nuomos punktą vasario 5 d., o dar prieš tai buvusio pokalbio vasario 15 d. su kompanijos atstovais metu, su mano išsakytu teiginiu, jog automobilis dar net nebuvo nuvarytas suremontuoti, darbuotojas nesutiko.

Kadangi paslaugos teikėjo buvau suklaidintas, jog tai yra sąskaita faktūra iš serviso už atliktus remonto darbus, šią sąmatą aš nusiunčiau į draudimo bendrovę, laiške nurodžiau, jog tai yra sąskaita faktūra už remonto darbus, tačiau jie mane informavo, kad tai tik preliminari suma po apžiūros, o ne už remontą sumokėta kaina“, – aiškino vyras.

Nustebino atsakymas iš serviso

Neapsikentęs kvailinimo Edgaras nusprendė pasidomėti, ar iš tikrųjų automobilis buvo remontuojamas.

„Išsiunčiau užklausą į servisą ,kuriame paprašiau patvirtinti, ar automobilis buvo remontuojamas. Gavau atsakymą, jog automobilio remontas nebuvo vykdomas, o dokumentas, kurį paslaugos teikėjas man pateikė kaip sąskaitą, yra preliminari darbų sąmata. Taip pat buvau informuotas, jog sąmata buvo atlikta iš automobilio pažeidimų nuotraukų“, – prisimena su nuomonos kompanija kovojantis vyras.

Gavęs atsakymą iš serviso, jog automobilis net nebuvo nuvarytas suremontuoti, Edgaras suprato, jog jam buvo pateikti klaidinantys dokumentai ir, kad jis yra tiesiog apgaudinėjamas.

„Nebemačiau prasmės taikiu keliu bandyti susitarti su paslaugos teikėju. Todėl išsiunčiau laišką, kuriame paskutinį kartą pasiūliau susitarti taikiai ir grąžinti neteisėtai nuo mano kreditinės kortelės nuskaičiuotus pinigus. Arba bus kreiptąsi į Vartotojų teises bei administracinį teismą. Gavau laišką iš paslaugos teikėjo, jog jis atsisako grąžinti pinigus“, – sakė vyras.

Edgaras mano, kad tokiais darbeliais nuomos kompanija užsiiminėja ne pirmą kartą, todėl jo patirtis bus gera pamoka kitiems vairuotojams išlikti budriems, turint reikalų su automobilių nuomotojais.

Nuomos kompanija turi savo versiją

DELFI susisiekus su nuomos paslaugas teikiančia įmone „GreenMotion“, pastaroji savo kaltės šioje situacijoje neįžvelgė.

„Klientui grąžinus automobilį buvo nustatyta, kad automobiliui buvo padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, kad klientas žalos padarymo fakto neginčijo, o visos su žalos atlyginimu tokiu atveju sąlygos buvo aptartos kliento pasirašytoje automobilio nuomos sutartyje. Kliento pretenzijos mūsų įmonei dėl daugybės dalykų yra visiškai nepagrįstos“, – rašoma įmonės laiške.

Nuomotojai sako, kad Edgaro reikalavimai pateikti nuomos sutartį ir kitus dokumentus anglų kalba nėra nustatyti jokiais teisiniais aktais.

„Visų pirma, kliento reikalavimas pateikti automobilio nuomos sutartį anglų kalba nėra pagrįstas jokiais teisės aktais – atvirkščiai, pagal Lietuvoje taikomų teisės aktų reikalavimus teikiant automobilio nuomos paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje sutartis pirmiausia privalo būti sudaryta lietuvių kalba.

Nereikėtų mūsų įmonės kaltinti dėl nesklandumų kliento ir jam draudimo paslaugas teikiančios įmonės santykiuose. Mūsų įmonė dėjo maksimalias pastangas siekdama bendradarbiauti ir pateikti visus klientui ar jam draudimo paslaugas teikiančiai bendrovei reikalingus dokumentus. Kadangi klientui draudimo paslaugas teikusiai įmonei netiko mūsų įmonės pateikta dokumento forma, mes paprašėme, kad automobilio, kuris buvo išnuomotas, oficialus atstovas paskaičiuotų tikslią remonto kainą“, – teigia kompanijos atstovai.

Per daug įnoringas klientas?

„Gautą darbų sąmatą persiuntėme klientui, tačiau net oficialaus atstovo patvirtintas dokumentas pasirodė netinkamas klientui draudimo paslaugas teikiančiai įmonei. Svarbu paminėti, kad tai pirmas kartas per ilgametę įmonės veiklos praktiką, kuomet tokio tipo dokumentas netinkamas draudimo paslaugas teikiančiai įmonei.

Klientui pateikus užklausą dėl atliktų darbų mūsų įmonei patvirtinome, kad automobilio neremontavome iki šios akimirkos ir pateikėme darbų sąmatą. Automobilis bus remontuojamas ir lėšos, gautos už automobilio remontą, ir bus skirtos būtent automobilio remontui.

Kita vertus, nuomotojas nėra įsipareigojęs iškart po automobilio apgadinimo remontuoti automobilį – paprastai automobilis yra rezervuotas daugybei nuomininkų ir, jeigu nuomotojas kaskart skubiai pristatytų automobilį remontuoti, sutriktų nuomotojo įprastinė veikla, jis patirtų papildomus kaštus dėl to, kad turėtų skubiai ieškoti papildomo automobilio tam, kad užtikrintų tęstinę veiklą.

Tokiu atveju, jeigu automobilio skubiai nepavyktų išsinuomoti ir pateikti jau rezervavusiems jį vartotojams, šie patirtų daugybę nepatogumų. Automobilio apgadinimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos nuomotojui ir kitiems vartotojams, kurie yra išsinuomavę analogišką automobilį. Nuomotojas neprivalo ir nėra įsipareigojęs automobilio pateikti remontui tuoj pat po to, kai nustatoma, kad automobiliui padaryta žala. Tai netgi būtų neprotinga dėl visų prieš tai išvardintų priežasčių.

Automobilio remonto kaina paskaičiuota tiksli, o ne preliminari, kaip teigia klientas. Automobilis bus remontuojamas ir lėšos, gautos už automobilio remontą, ir bus skirtos būtent automobilio remontui“, – teigia nuomotuojai.

Ėmėsi veiksmų

Tačiau atrodo, kad viešumas gerokai paspartino nuomos kompanijos dedamas paslaugas situacijai išspręsti.

„Šiuo metu ruošiame dokumentus draudimo paslaugas teikiančiai įmonei anglų kalba, kuriuos pateiksime klientui vildamiesi, kad draudimo paslaugas klientui teikianti įmonė sumokės klientui priklausančią draudimo išmoką.

Kliento atsakomybė už automobilio apgadinimą pagal šios sutarties sąlygas yra 600 EUR. Su tokiomis sąlygomis klientas susipažino ir jų įsipareigojo laikytis sudarydamas automobilio nuomos sutartį. Už automobilių apgadinimą yra taikoma bauda, kitaip vadinama franšize arba besąlygine išskaita nuomininko atsakomybės ribose“, – aiškina automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė.

Nuomos kompanija teigia, kad nėra atsakinga už Edgaro ir jo draudimo kompanijos santykius, o vyro išsakyti argumentai tėra jo asmeninė nuomonė.

„Apmaudu, kad problemas, kilusias santykiuose tarp kliento ir draudimo paslaugas teikiančios įmonės, klientas bando perkelti mūsų įmonei, nors, kaip jau minėta, mūsų įmonė dėjo ir deda maksimalias įmanomas pastangas savo galimybių ribose tam, kad klientas gautų draudimo išmoką ir draudimo paslaugas teikiančios įmonės.

Taip pat norime pabrėžti, kad kai kurie kliento reikalavimai prasilenkia su teisės aktų reikalavimais, todėl jo asmenines įžvalgas mūsų įmonė linkusi laikyti jo subjektyvia nuomone, o ne profesionaliu Lietuvos Respublikos teisės aktų aiškinimu“ – teigiama kompanijos DELFI redakcijai atsiųstame laiške.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (481)